Piktnaudžiavimo kriminalizavimo, vertinimo bei normos tobulinimo problemos

Laurynas Pakštaitis

Santrauka


Piktnaudžiavimas tarnyba yra viena iš dažniausių veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, tačiau mokslinėje literatūroje stokojama Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio pagrindimo, kuris leistų normą teisingai pritaikyti.
Vis dar kelia neaiškumų didelės žalos, kaip nusikalamos veikos padarinių požymio, įrodinėjimas, kvalifikuotos piktnaudžiavimo sudėties įrodinėjimas. Baudžiamoji atsakomybė nėra gerai diferencijuota, todėl teisėsaugos institucijų nuožiūra tiriant piktnaudžiavimą kartais būna per plati. Straipsnyje nagrinėjama viena iš alternatyvių BK 228 straipsnyje numatytų veikų – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir jo padarinių problema, analizuojama teismų praktika, taip pat Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose piktnaudžiavimo bylose. Straipsnio tikslas – atskleisti, autoriaus manymu, svarbiausias piktnaudžiavimo normos požymių įrodinėjimo problemas, normos konstrukcijos bei taikymo trūkumus ir pasiūlyti problemos sprendimo būdus.

Raktiniai žodžiai


piktnaudžiavimas; piktnaudžiavimas tarnyba; didelė žala

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195