Lietuvos nepilnamečių teisės pažeidėjų kognicijos

Aistė Diržytė, Aleksandras Patapas, Kristina Vrubliauskaitė

Santrauka


Pastarųjų metų statistikos duomenys rodo nepilnamečių nusikalstamumo didėjimo tendencijas. Prevencinis ir intervencinis darbas, susijęs su nepilnamečių nusikalstamumu, tampa vis aktualesnis. Autoriai, nagrinėjantys prevencinių programų efektyvumą (C. Hollin, D. Andrews, G. Patterson, A. Kazdin, T. Dishion ir kt.), teigia, kad vien aplinkos sąlygų keitimas, jų kontroliavimas, bausmių griežtinimas nėra tinkamiausios poveikio priemonės nusikalstamumui mažinti. Individualaus darbo su teisės pažeidėju pabrėžimas prevenciniame darbe remiasi prielaida, kad šie asmenys pasižymi tam tikrais kognityviniais (pažinimo) ypatumais. K. Dodge’o, L. Berkowitzo ir kitų autorių atlikti agresyvių vaikų ir paauglių socialinio pažinimo ir funkcionavimo tyrimai parodė, kad agresyvūs vaikai netinkamai apdoroja gaunamą socialinę informaciją, jiems trūksta socialinių problemų bei konfliktų sprendimo įgūdžių (K. Rubin, L. Bream, L. Rose-Krasnor). Informacijos apdorojimo tendencijos, kaip rodo tyrimų duomenys, labai priklauso nuo ankstesnės patirties, kurios pagrindu formuojasi tokie psichologiniai kintamieji kaip įsitikinimai, nuostatos, vertybinė sistema ir pan. Tokiu atveju svarbiu prevencinio darbo su teisės pažeidėjais aspektu tampa būtent darbas su šiais informacijos apdorojimo veiksniais; juos veikiant įvairiose stadijose, būtų galima tikėtis nuteistųjų elgesio pokyčių.
Bet kokio prevencinio darbo tikslų, darbo metodų pasirinkimas turi būti paremtas empiriniais tyrimais. Asocialių asmenų socialinio informacijos apdorojimo tyrimuose vis dar yra nemažai neaiškumų. Nors jau įrodyta, kad agresyvūs vaikai linkę aplinkiniams priskirti priešiškus ketinimus savęs atžvilgiu dėl netinkamo informacijos apdorojimo, nėra pakankamai duomenų apie tai, kokie kognityviniai modeliai ir kaip prisideda prie asocialaus elgesio pasireiškimo, koks šių kognityvinių modelių turinys, t. y. kas per juos projektuojama į aplinką, kokios socializacijos patirtys galėjo turėti įtakos vienokių arba kitokių kognityvinių modelių susiformavimui. Nemažai šiais klausimais nuveikta tiriant depresyvius asmenis (A. Ellis, A. Beck, J. Young), tačiau yra gana mažai tyrimų, nagrinėjančių asocialių, teisę pažeidžiančių asmenų kognityvinius modelius, jų veikimo ypatumus. Tokie tyrimai galėtų išryškinti problemines nepilnamečių teisės pažeidėjų socialinio bei kognityvinio funkcionavimo sritis, kurių pagrindu būtų galima nubrėžti aiškesnes individualaus darbo su šiais asmenimis gaires.
Šio straipsnio tikslas – patyrinėti nepilnamečių teisės pažeidėjų kognityvinius modelius, t. y. pagrindinius jų įsitikinimus, atspindinčius pagrindines bazines kognityvines schemas, disfunkcines kognityvines schemas, kuriomis jie vadovaujasi.
Straipsnyje nagrinėjami svarbiausi nepilnamečių teisės pažeidėjų kognityviniai (pažinimo) elementai, t. y. įsitikinimai savęs, pasaulio ir santykio su pasauliu atžvilgiu. Tyrimų šioje srityje atlikta labai mažai, todėl tyrimo objektas pasirinktas remiantis įvairių autorių darbais, rodančiais, kad nusikalstamas elgesys gali būti pastiprinamas tokių kognityvinių konstruktų kaip nuostatos tam tikrų asmenų arba reiškinių atžvilgiu, vertybinės orientacijos ir pan. Pastarųjų pagrindą sudaro šiame straipsnyje nagrinėjami kognityviniai elementai.
Tiriamajai grupei pasirinkti 75 specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų auklėtiniai, o kontrolinę grupę sudarė 92 moksleiviai iš vidurinės mokyklos. Jiems buvo duodami pildyti du klausimynai, kurių teiginiai atspindi pagrindinius įsitikinimus bei neadaptyvias schemas. Gauti rezultatai rodo, kad nepilnamečiai teisės pažeidėjai blogiau galvoja apie save, aplinkinius ir savo santykį su jais. Taip pat matyti, kad pasireiškia gana stipriai išreikštos neadapyvios įsitikinimų schemos, kurios, matyt, sudaro prielaidas atsirasti neigiamiems nepilnamečio teisės pažeidėjo socializacijos aspektams.

Raktiniai žodžiai


nepilnamečiai teisės pažeidėjai; kognicijos; schemos

Pilnas tekstas:

PDF (English)

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195