plugins.themes.bootstrap3.article.main6605bbb6e866b

Aušra Kargaudienė

Santrauka

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – chartija), kaip modernus žmogaus teises reglamentuojantis dokumentas, yra diskusijų objektas vertinant jos vaidmenį ir uždavinius. Kol vyksta šios diskusijos, viena yra akivaizdu: chartija ateityje tikrai turės didelę įtaką egzistuojančioms nacionalinėms valstybių narių konstitucinės ir administracinės teisės sistemoms. Chartijos nuostatos apima žmogaus teisių gynimo klausimus įvairiose socialinio gyvenimo srityse, todėl straipsnyje analizuojamos tik tam tikros chartijos nuostatos.
Straipsnį sudaro įvadas ir penkios dalys. Įvadinė straipsnio dalis skirta chartijos nuostatomis garantuojamų teisių santykio su kitais Europos Tarybos dokumentais analizei. Pirma dalis aptaria gero administravimo principų įgyvendinimo klausimus, lyginant chartijos nuostatas su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, pateikiant gero administravimo principų įgyvendinimo pavyzdžių Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Antra dalis skirta senyvų žmonių teisėms, aptariant Konstitucinio Teismo, vyriausybės sprendimus bei administracinių teismų praktiką, susijusią su dirbančių pensininkų keliamais reikalavimais. Trečia dalis skirta vartotojų teisių įgyvendinimo aktualijoms. Paskutinė straipsnio dalis, atsižvelgiant į autorės pabrėžiamą asmens teisinio švietimo svarbą, skirta pristatyti vyriausybės teisinio švietimo programą. Vertinant Lietuvos aktualijas, straipsnyje teikiamos išvados, patvirtinančios sąlygą, kad žmogaus teisių įgyvendinti neįmanoma, jeigu asmuo aktyviai nedalyvauja kaip administracinių teisinių santykių subjektas, todėl visuomenės teisinis švietimas turėtų tapti ne tik deklaratyviu vyriausybės uždaviniu.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6605bbb6ec392

Skyrius
Mokslo straipsnis