Priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kaip persekiojimo priežasties pabėgėlio sąvokoje, turinio apimtis ir reikšmė

Laurynas Biekša

Santrauka


Priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kaip persekiojimo priežasties pabėgėlio sąvokoje, turinio apimtis ir reikšmė šiuo metu yra vienas iš problemiškiausių pabėgėlių teisės klausimų. Šis klausimas tampa ypač aktualus, nes besivystanti pabėgėlių teisė reikalauja plečiamojo pabėgėlio sąvokos interpretavimo, o priklausymo tam tikrai socialinei grupei kategorija galėtų užpildyti atsirandančias pabėgėlio sąvokos spragas ir suteikti tarptautinę apsaugą tiems pabėgėliams, kurių apsaugos poreikis dar nebuvo iškilęs rengiant 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso.
Šiame kontekste išskiriami du pagrindiniai priklausymo tam tikrai socialinei grupei kategorijos interpretavimo būdai.
Tradicinis siaurinamasis interpretavimo būdas laiko priklausymą tam tikrai socialinei grupei persekiojimo priežastimi, neapimančia visų persekiojimo atvejų, o persekiojimo priežastys atitinkamai sudaro atskirą atitikties pabėgėlio sąvokai reikalavimą.
Plečiamasis interpretavimo būdas laiko priklausymą tam tikrai socialinei grupei neribota persekiojimo priežastimi, apimančia kiekvieną persekiojimo atvejį, o persekiojimo priežastys atitinkamai vertinamos tik kaip galimų persekiojimo atvejų pavyzdžiai, nesudarantys atskiro atitikties pabėgėlio sąvokai reikalavimo.
Pirmoje šio straipsnio dalyje pristatomi tyrimo tikslas, objektas ir metodai. Antroje dalyje siekiant nustatyti priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kaip persekiojimo priežasties pabėgėlio sąvokoje, turinio apimtį ir reikšmę nagrinėjami 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso parengiamieji dokumentai. Trečioje dalyje tiriama labiausiai šioje srityje išplėtota Kanados, Australijos ir Didžiosios Britanijos teismų praktika bei pabėgėlių teisės autoritetų interpretacijos dėl priklausymo tam tikrai socialinei grupei kategorijos. Ketvirta straipsnio dalis atkreipia dėmesį į naujausius šios srities tarptautinius dokumentus.
Straipsnio išvadose siūloma interpretuoti 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso atsižvelgiant į jos pagrindinį humanistinį tikslą – žmogaus teisių apsaugą bei suteikti priklausymo tam tikrai socialinei grupei kategorijai plačiausią apimtį. Plačiausia priklausymo tam tikrai socialinei grupei kategorijos apimtis reikštų neribotą persekiojimo priežastį, kuri apimtų kiekvieną persekiojimo atvejį. Dėl tokio interpretavimo persekiojimo priežastys būtų vertinamos tik kaip galimų persekiojimo atvejų pavyzdžiai, nesudarantys atskiro atitikties pabėgėlio sąvokai reikalavimo.

Raktiniai žodžiai


pabėgėlių teisė; prieglobstis; konvencija dėl pabėgėlių statuso; pabėgėlio sąvoka; priklausymas tam tikrai socialinei grupei

Pilnas tekstas:

PDF (English)

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195