Subjektai, turintys teisę naudotis valstybės imunitetu nuo kitos valstybės teismo jurisdikcijos

Kristina Balevičienė

Santrauka


Straipsnyje analizuojama viena iš riboto, arba funkcinio, valstybės imuniteto taikymo problemų: kaip turi būti nustatoma, ar tam tikras subjektas yra valstybė, ir ar jis gali naudotis imunitetu nuo kitos valstybės teismo jurisdikcijos. Aptariami kriterijai, kuriais remdamasis teismas gali nustatyti atsakovo statusą, svarstoma, kokią reikšmę turi faktas, kad valstybė, kurios teismas nagrinėja bylą, nėra pripažinusi atsakovo – kaip valstybės – egzistavimo.
Straipsnyje taip pat nagrinėjama, kokiais įrodymais užsienio valstybių nacionaliniai teismai rėmėsi, spręsdami atsakovo teisinio statuso problemą, pateikiami siūlymai, kokiais įrodymais tapačioje situacijoje galėtų remtis Lietuvos Respublikos teismai.
Valstybė teisiniuose santykiuose dažniausiai dalyvauja ne tiesiogiai, o per savo padalinius ir organus. Šiame straipsnyje aptariamos dvi tokių asmenų kategorijos. Tai – federacinės valstybės sudedamosios dalys bei valstybės politiniai padaliniai. Siekiant nustatyti šių kategorijų apimtį analizuojami kitų valstybių nacionaliniai įstatymai, taip pat tarptautinės konvencijos, nacionalinių teismų praktika. Nemažai dėmesio skiriama šių kategorijų tarpusavio santykio nustatymui. Pateikiami pasiūlymai dėl Jungtinių Tautų Organizacijos valstybių ir jų nuosavybės jurisdikcinių imunitetų konvencijos nuostatų, reglamentuojančių šių asmenų teisę remtis valstybės imunitetu, tobulinimo.

Raktiniai žodžiai


valstybės imunitetas; Riboto valstybės imuniteto doktrina; federacinės valstybės sudedamosios dalys; valstybės politiniai padaliniai

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195