Grėsmė – kaip saugos rinkos plėtros dimensija
plugins.themes.bootstrap3.article.main6627b6aa8aaf9
Santrauka
Straipsnyje nagrinėjamos viešojo ir privataus saugos sektorių veikimo turinys teikiant asmens ir turto saugos, visuomenės saugumo užtikrinimo ir viešosios tvarkos apsaugos paslaugas bei jų dominavimas saugos paslaugų rinkoje. Kalbėti apie bendros saugos rinkos vyravimą verčia greita privataus verslo ir privataus ekonomikos sektoriaus plėtra Lietuvoje – tai neišvengiamai keičia subjektų, atsakingų už saugumą ir tvarką, sistemą.
Straipsnyje keliama saugos rinkos plėtros galimų pavojų problema. Šie pavojai kyla, kai siekiama susiaurinti policijos ir kitų viešųjų saugos tarnybų funkcijas bei išplėsti privačių saugos struktūrų teikiamas paslaugas. Kita vertus, privataus saugos sektoriaus paskirtis ir misija keičiasi rinkos ekonomikos sąlygomis, kurioms esant saugi aplinka ir tvarka tampa rinkos produktu.
Straipsnyje smulkiai tyrinėjama saugos rinkos norminio reglamentavimo grėsmė. Autorius įžvelgia, jog 2004 m. liepos 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymas ne iki išsprendė privataus saugos sektoriaus teisinio reguliavimo klausimus. Autoriaus nuomone, vienas iš būdingiausių pavojų vykdant privačią saugos veiklą – veiksmingų teisinio reguliavimo mechanizmo garantijų nebuvimas saugant pagrindines piliečių teises ir laisves. Tai susiję su privačių saugos struktūrų veiklos specifika, fizinės prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų naudojimu, privačios detektyvinės veiklos įgyvendinimu ir pan.
Straipsnyje nagrinėjamas tokių hipotetinių reiškinių kaip privati policija, saugos paslaugų privatizavimas ir jų vyravimas šiuolaikinėje visuomenėje. Laisvos rinkos sąlygomis saugos paslaugos laikomos preke, kurią galima nusipirkti arba parduoti, o viešasis ir privatus saugos sektoriai – pramone, teikiančia tokias paslaugas. Daroma išvada, kad saugos rinkos plėtros grėsmė mažėtų, o saugos rinkos plėtra būtų veiksminga pakeitus valstybės vykdomą politiką asmens ir turto saugos, visuomenės saugumo užtikrinimo ir viešosios tvarkos apsaugos srityje.
Straipsnyje keliama saugos rinkos plėtros galimų pavojų problema. Šie pavojai kyla, kai siekiama susiaurinti policijos ir kitų viešųjų saugos tarnybų funkcijas bei išplėsti privačių saugos struktūrų teikiamas paslaugas. Kita vertus, privataus saugos sektoriaus paskirtis ir misija keičiasi rinkos ekonomikos sąlygomis, kurioms esant saugi aplinka ir tvarka tampa rinkos produktu.
Straipsnyje smulkiai tyrinėjama saugos rinkos norminio reglamentavimo grėsmė. Autorius įžvelgia, jog 2004 m. liepos 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymas ne iki išsprendė privataus saugos sektoriaus teisinio reguliavimo klausimus. Autoriaus nuomone, vienas iš būdingiausių pavojų vykdant privačią saugos veiklą – veiksmingų teisinio reguliavimo mechanizmo garantijų nebuvimas saugant pagrindines piliečių teises ir laisves. Tai susiję su privačių saugos struktūrų veiklos specifika, fizinės prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų naudojimu, privačios detektyvinės veiklos įgyvendinimu ir pan.
Straipsnyje nagrinėjamas tokių hipotetinių reiškinių kaip privati policija, saugos paslaugų privatizavimas ir jų vyravimas šiuolaikinėje visuomenėje. Laisvos rinkos sąlygomis saugos paslaugos laikomos preke, kurią galima nusipirkti arba parduoti, o viešasis ir privatus saugos sektoriai – pramone, teikiančia tokias paslaugas. Daroma išvada, kad saugos rinkos plėtros grėsmė mažėtų, o saugos rinkos plėtra būtų veiksminga pakeitus valstybės vykdomą politiką asmens ir turto saugos, visuomenės saugumo užtikrinimo ir viešosios tvarkos apsaugos srityje.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6627b6aa8f514
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
