Darbo laiko teisinio reguliavimo esmė ir dinamika

Ramunė Guobaitė-Kirslienė

Santrauka


Darbo laiko teisiniam institutui būdingas kompleksiškumas. Darbo laikas vertinamas ne tik darbo teisės kontekste. Kai kurie autoriai, analizuodami šį institutą makroekonomikos ir darbo ekonomikos aspektu, nagrinėjo jo įtaką gyventojų užimtumui. Siekiant, kad darbo ir poilsio laiko teisinės nuostatos būtų įgyvendinamos praktikoje, reikėtų įvertinti šio reiškinio dualizmą. Rengiant teisės aktus, formuojant nacionalinę poziciją dėl tarptautinių dokumentų pataisų ir įgyvendinimo, turi būti atsižvelgta ne tik į darbuotojų saugą, sveikatą, bet įvertinti ir ekonominiai kriterijai, migracijos tendencijos, užimtumo ir nedarbo lygis. Šiandien darbo laiko institutui ypač didelę įtaką daro globalizacijos procesai. Straipsnyje apžvelgiamos esminės darbo laiko raidos tendencijos XIX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje. Tačiau įvertinus šio teisinio instituto kompleksiškumą, taikant istorinį, loginį, sisteminės analizės metodus, pasirinkti nagrinėti tik keli poinstitučiai. Tai maksimali darbo laiko trukmė (įskaitant darbo santykių daugetą), viršvalandinis darbas, suminė darbo laiko apskaita, darbo laiko sąvoka ir jo struktūra, kompensuojamo poilsio laikas ir kita. Straipsnyje apžvelgiami istoriniai šio instituto raidos aspektai skirtingose užsienio valstybėse bei jo pokyčius lemiantys veiksniai.

Raktiniai žodžiai


darbo; budėjimo; poilsio laikas; suminė darbo laiko apskaita; darbo sutarčių daugetas

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195