Baltarusijos ir Baltijos valstybių muitų politikos ypatybės 1990–2004 metais

Anatolij Sirotskij, Aleksej Nareika

Santrauka


Atkūrusios nepriklausomybę Baltijos valstybės ir Baltarusijos Respublika panašiomis planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką transformacijos sąlygomis sprendė ūkio restruktūrizacijos ir nepriklausomos muitų politikos kūrimo uždavinius. Šiuo metu šios valstybės skiriasi užsienio prekybos rezultatais, yra susiformavusi skirtinga prekių importo ir eksporto struktūra, šios valstybės priklauso skirtingoms integracinėms struktūroms: Baltarusija yra Eurazijos ekonominės bendrijos narė, o Estija, Latvija ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės.
Remdamiesi šiose valstybėse taikomų muitų politikos instrumentų ir užsienio prekybos palyginamosios analizės duomenimis, autoriai nagrinėja šiose šalyse taikomas tarifines ir netarifines užsienio prekybos reguliavimo priemones, muitinių organizavimo ir kontrolės klausimus, jų dalyvavimą ekonominio integravimo procesuose.
Estija, Latvija ir Lietuva vertinamos kaip liberalios užsienio prekybos politikos šalys. Estijoje eksporto muitai, išskyrus istorines ir kultūros vertybių prekes, ir importo muitai buvo panaikinti visoms prekėms. Latvijoje ir Lietuvoje eksporto muitai taikyti minimaliam prekių rūšių skaičiui. Siekiant apsaugoti vietos gamybos sektorius, Latvijoje tokioms prekėms kaip mediena, metalai, cheminės ir farmacinės prekės, o Lietuvoje – žemės ūkio ir maisto prekės, tekstilės gaminiai, transporto priemonės taikyti importo muitai, kurių tarifai neviršijo 55 procentų. Baltarusijoje, siekiant visapusiškiau panaudoti vietos gamybinius pajėgumus, eksporto muitai nustatyti žaliavoms ir energijos šaltiniams, o importo muitai taikomi vietos gamintojams apsaugoti. Žaliavoms nustatyti importo muitai neviršija 5 proc., o pramoninėms prekėms – 30 proc. Baltarusijoje dėl didesnių eksporto muitų ir didesniam prekių pavadinimų skaičiui taikymo, jos žaliavų eksporto dalis iš bendro eksporto 2002 m. sudarė 6,97 proc., t. y. mažiausia dalis, palyginti su Lietuvos žaliavų eksportu – 11,9 proc., Estijos – 16,1 proc. ir Latvijos 14,04 proc. Importo liberalizavimo lygį rodo importo muitų ir importo masto santykis. Šis santykis Estijoje 1997 m. sudarė 0,001 proc., Latvijoje – 1,41, Lietuvoje – 1,27, o Baltarusijoje 4,12 proc.
Straipsnyje nagrinėjamas ekonominio ir neekonominio pobūdžio netarifinio reguliavimo priemonių tai29 kymas Baltarusijos ir Baltijos valstybėse. Daugiausia netarifinio reguliavimo priemonių skaičių, iš jų eksporto draudimą ir licencijavimą, eksporto sutarčių registravimą, kvotas, minimalias eksportuojamų prekių kainas, taiko Baltarusija. Estija tarptautinėje prekyboje taiko tik eksporto licencijavimą. PVM ir akcizų mokesčiai panašūs visose nagrinėjamose šalyse, išskyrus tai, kad pagal Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos muitų sąjungos nuostatas PVM už eksportuojamas prekes renkamas prekių kilmės šalyje.
Svarbus užsienio prekybos veiksnys yra nacionalinių valiutų susiejimo su užsienio valiutomis pasirinkimo ir reguliavimo mechanizmas. Svarbiausių užsienio valiutų kursų svyravimai turėjo skirtingą įtaką nagrinėjamų šalių eksportui, nes jų nacionalinės valiutos buvo skirtingai susietos su pagrindinių šalių valiutomis, pavyzdžiui, Estijos krona buvo susieta su Vokietijos marke, Lietuvos litas iki 2002 metų buvo susietas su JAV doleriu, o Latvijos latas – su valiutų krepšeliu. Užsienio prekyboje Baltarusija 1990–2000 metais taikė privalomos užsienio valiutos pajamų dalies pardavimą pagal nustatytą oficialų keitimo kursą, taip sukurdama papildomą fiskalinę naštą šios šalies prekių eksportuotojams.
Dėl dažno muitų teisės aktų keitimo bei privačių kompanijų diskriminacinio pobūdžio veiksmų įforminimas Baltarusijos muitinėje reikalauja didesnių laiko sąnaudų ir finansinių išteklių. Baltijos valstybių muitinėse įforminimas yra paprastesnis, jose galioja vienodi muitinės teisės aktai ir muitinės bei transporto dokumentai, taikomos supaprastintos muitinės procedūros. Šalių muitinių teritorinė struktūra visose keturiose nagrinėjamose šalyse yra racionali, išsidėsčiusi pasienyje ir teritorijų viduje, tačiau Baltijos šalys pagal Europos Sąjungos programas Customs 2000, 2002 ir 2007 turi plačias muitinių infrastruktūros ir technologijų tobulinimo galimybes, kokių neturi Baltarusijos muitinė. Baltijos šalių muitinės, padedamos Europos Sąjungos muitinių, įgyvendino rizikos analizės ir valdymo, elektroninio deklaravimo sistemas. Muitinės pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo srityje Baltarusijoje veikia keturi universitetai ir keletas mokymo centrų, o Baltijos valstybių muitinės šioje srityje dar turi ir keitimosi ES valstybių narių muitinių praktika galimybių.
Tarptautinės ekonomikos integracijos ir prekybos liberalizavimo procesus globaliniu lygmeniu reguliuoja Pasaulio prekybos organizacija (PPO) ir Pasaulio muitinių organizacija (PMO), kurios nariai yra visos keturios valstybės. PPO narės yra visos Baltijos valstybės, o Baltarusija dėl protekcionistinės prekybos politikos, jos integracijos į Rytų ekonominę erdvę vis dar išgyvena derybų dėl narystės stadiją. Baltijos valstybės jau 1990 metais prisijungė prie muitinėms labai svarbios Kijoto konvencijos, o Baltarusija dar tik ruošiasi šioms procedūroms. Be to, Baltijos valstybės yra prisijungusios prie daugelio Vakarų transporto konvencijų, dėl to importo/ eksporto ir tranzito sąlygos šiose valstybėse yra kur kas geresnės.
Nors nagrinėjamos šalys išsidėsčiusios Europoje, regioniniu lygmeniu jos priklauso skirtingiems integraciniams centrams – ES ir NVS. Europos Sąjunga, kaip integracijos centras, turi didesnę ir imlesnę rinką su daugiau kaip 400 mln. vartotojų, vientisą tarptautinės prekybos ir muitų teisinę bazę. NVS rinka, apimanti 200 mln. skurdesnių vartotojų, neturi suderintos vientisos prekybos teisinės bazės, o joje pagaminti produktai yra mažiau konkurentiški.
Neturėdama galimybių plėtoti plačius ekonominius ryšius Europos ekonominėje erdvėje, Baltarusija aktyviai plėtoja dvišalius susitarimus su NVS valstybėmis, Kinija ir trečiojo pasaulio – Azijos ir Ramiojo vandenyno, Afrikos ir Lotynų Amerikos – šalimis.
Straipsnyje pateiktos šios išvados:
1. Baltijos šalių muitų politika, palyginti su Baltarusija, yra liberalesnė, jai būdingas aktyvus dalyvavimas ekonominės integracijos procesuose ir aukštesnis technologinio išsivystymo lygis.
2. Baltarusijos laipsniškas importo ir eksporto muitų mažinimas, derintas su ribotu stipraus eksporto sektoriaus protekcionizmu, netarifinių muitų reguliavimo priemonių mažinimu, muitų politika, rėmėsi aktyvesniu dalyvavimu ekonominio integravimo procesuose dvišalių susitarimų lygmeniu.

Raktiniai žodžiai


muitų tarifai; eksporto tarifai; netarifinės priemonės; prekės; importas; eksportas; kokybės standartai

Pilnas tekstas:

PDF (English)

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195