Faktoringo samprata ir jo teisinė prigimtis

Santrauka

Straipsnio pirmojoje dalyje, remiantis doktrina, tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais, analizuojama faktoringo samprata. Pateikiama ekonominė faktoringo samprata, kuri nedaug kuo skiriasi nuo vartojamos faktoringo sampratos teisės doktrinoje. Tai paaiškinama išskirtiniu faktoringo santykių ekonominiu pobūdžiu. Kartu su faktoringo samprata išskiriami ir jos elementai bei formuluojami pagrindiniai faktoringo požymiai.
Antroji straipsnio dalis skirta faktoringo teisinei prigimčiai bei faktoringo santykiui su panašiais teisiniais santykiais nagrinėti. Straipsnyje autorė laikosi nuomonės, kad faktoringo sandorio pagrindas yra cesija, iš kurios jis kildinamas ir kuri laikytina esminiu faktoringo elementu.
Straipsnyje taip pat keliama faktoringo sutarties savarankiškumo problema. Tai susiję su tuo, kad faktoringo sutartis yra daugialypė ir ilgą laiką, iki šios sutarties teisinio reglamentavimo atsiradimo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), Lietuvoje buvo sudaroma kaip mišri sutartis – įstatymuose nenumatyta, bet jiems neprieštaraujanti. Faktoringo sutartis turi specialų teisinį režimą, tačiau yra glaudžiai susijusi su panašiomis sutartimis, kurie reglamentuojami CK: pirkimu–pardavimu, paskola (kreditu), komisu, pavedimu, laidavimu, atlygintinų paslaugų teikimu. Straipsnyje daroma išvada, kad ir teisiškai apibrėžus sutartį CK minėtas sutartis reglamentuojančios normos faktoringo santykiams gali būti taikomos subsidiariai, tiek, kiek tai neprieštarauja faktoringo sutarties esmei.