Lietuvos teismų sprendimų pripažinimo užsienio valstybėse aspektai

Laura Gumuliauskienė

Santrauka


Teismų sprendimai, priimti konkrečios valstybės teismo, kaip ir apskritai pozityvioji teisė, nepasižymi eksteritorialumu ir, nors ir įsiteisėja, savaime neįgyja teisinės galios už savo valstybės ribų ir negali būti pradėti vykdyti kitos valstybės teritorijoje. Tai iš dalies sietina ir su kiekvienos valstybės suverenitetu, ir su teismų jurisdikcija, kuri „baigiasi ties valstybės siena“ (išskyrus tarptautinių teismų bei tribunolų jurisdikciją). Tam, kad vienos valstybės teismo sprendimas, kurį būtina vykdyti kitos valstybės teritorijoje (nes ten, pavyzdžiui, gyvena atsakovas, ten yra jo turtas ar pan.), būtų pradėtas vykdyti, būtina dar viena procedūra, t. y. to teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti. Pripažinimas reiškia, kad užsienio valstybės teismo sprendimui kitos valstybės teritorijoje bus suteikta tokia pati teisinė galia, kaip ir tos valstybės teismų sprendimams, ir jis taps privalomas vykdyti.
Straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos teismų sprendimų pripažinimo užsienio valstybėse galimybės bei skirtingi modeliai, pasirinkti atsižvelgiant į teismo sprendimo priėmimo momentą ir Lietuvos Respublikos bei konkrečios valstybės, kurioje sprendimą siekiama pripažinti ir įvykdyti, teisinius santykius.
Taip pat aptariamos Lietuvos teismų sprendimų pripažinimo Europos Sąjungos valstybėse narėse reglamentavimo naujovės Lietuvai tapus visateise Europos Sąjungos nare.

Raktiniai žodžiai


užsienio teismo sprendimas; sprendimų pripažinimas; nepripažinimo pagrindai

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195