Ikiteisminio tyrimo pradėjimas kaip atskira baudžiamojo proceso stadija

Žilvinas Mišeikis

Santrauka


Didėjant nusikalstamų veikų skaičiui didėja darbo krūvis teisėsaugos institucijoms, atliekančioms tyrimą, tad jos ne visais atvejais pajėgia tinkamai atlikti tyrimą. Dėl to kyla socialinis konfliktas tarp teisėsaugos institucijų ir visuomenės. Taigi įstatymų leidėjas priverstas ieškoti socialinio kompromiso, t. y. visomis įmanomomis priemonėmis optimizuoti procesą. Vienas iš proceso optimizavimo būdų turėjo būti baudžiamosios bylos iškėlimo, kaip veiksmo ir kaip stadijos, atsisakymas. Tačiau ar naujajame baudžiamojo proceso įstatyme pakeitus sąvokas pasikeitė esmė?
Autoriaus tikslas – pateikti teorinę ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kaip atskiros baudžiamojo proceso stadijos, koncepciją. Siekdamas šio tikslo, autorius straipsnyje nagrinėja baudžiamojo proceso stadijos sampratą, nustato kiekvienai stadijai būdingus požymius.
Straipsnyje nuosekliai nagrinėjamos ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadijos prielaidos, nuodugniai analizuojant 2002 m. gegužės 1 d. įsigaliojusį naujos redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, bei pagal kiekvienai baudžiamojo proceso stadijai būdingus požymius atribojamos ikiteisminio tyrimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadijos. Analizuojama ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kaip atskiros baudžiamojo proceso stadijos, reikšmė ir pabrėžiami teisinės reglamentacijos probleminiai aspektai.

Raktiniai žodžiai


baudžiamasis procesas; baudžiamojo proceso stadija; ikiteisminio tyrimo pradėjimas; ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadija; ikiteisminis tyrimas; ikiteisminio tyrimo pareigūnas

Pilnas tekstas:

PDF

Altmetrija

Metrics Loading ...

Metrics powered by PLOS ALM

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195