Keletas teisėsaugos institucijų pareigūnų rengimo dieniniame skyriuje metodų

Leonids Makans

Santrauka


Straipsnyje pabrėžiama, kad pagrindinis teisėsaugos institucijų pareigūnų rengimo tikslas – suteikti jiems žinių, reikiamą kompetenciją, reikalingą vykdant nusikalstamumo prevenciją ir tiriant nusikaltimus, bei išugdyti įgūdžius. Šių žinių, įgūdžių bei kompetencijos būsimi teisėsaugos institucijų pareigūnai įgyja studijuodami kriminalistiką, kuri Latvijoje pripažinta kaip esminė ir savarankiška jurisprudencijos dalis.
Autorius pabrėžia, jog dabartinė padėtis apibūdinama pabrėžiant terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo grėsmę visuomenei ir atskiriems individams. Tai reikalauja iš anksto parengti teisėsaugos institucijoms tokį personalą, kuris disponuotų teisinėmis žiniomis bei įgūdžiais, reikalingais užkirsti kelią nusikaltimams ir užtikrinti visuomenės saugumą. Kol kas rengiant teisėsaugos institucijų pareigūnus per mažai dėmesio skiriama žinioms bei įgūdžiams, reikalingiems paprastiems nusikaltimams tirti. Ateityje tai gali sukelti nemažai rūpesčių.
Atsižvelgiant į tai, turėtų būti atnaujintos mokymo programos siekiant suteikti būsimiems pareigūnams ne tik žinių, atitinkančių naujas nusikaltimų tyrimų kryptis ir nusikalstamų veikų rūšis, bet ir galimybę tas žinias įgyvendinti praktiškai. Keletas tokių metodų, jau taikomų Latvijos policijos akademijos praktikoje, rodo, kad sėkmingas tokių žinių bei įgūdžių, reikalingų tiriant nusikaltimus, įsisąmoninimas reikalauja praktinio jų įgyvendinimo.
Todėl autorius straipsnyje pabrėžia praktinės patirties svarbą rengiant teisėsaugos institucijų pareigūnus ir Latvijos policijos akademijos pavyzdžiu pateikia galimus jų rengimo metodus, pagrįstus teorinių žinių ir praktinio jų įgyvendinimo derinimu.

Raktiniai žodžiai


kriminalistika; žinios ir įgūdžiai; studijos; pareigūnų rengimas; nusikaltimų tyrimas

Pilnas tekstas:

PDF (English)

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195