Valdžių padalijimo teorija ir jos įgyvendinimo modeliai: kriterijų kokybės problema

Gediminas Mesonis

Santrauka


Straipsnio tikslas – parodyti valdžių padalijimo teorijos kilmę, jos raidą ir šiuolaikinį požiūrį į jau klasikine tapusią teoriją. Straipsnyje pabrėžiama valdžių padalijimo teorinio ir praktinio paveldo specifika.
Valdžių padalijimo problematika yra reikšminga ir šių dienų Lietuvos konstitucionalizmo raidai, nes kaip tik šiuo metu yra gana daug siūlymų organizuoti referendumus, keisti konstituciją sukuriant dvejų rūmų parlamentą, plėsti prezidento galias, įvesti renkamus teisėjus. Taigi netiesiogiai pripažįstama, jog dabartinis valdžių padalijimo modelis yra negeras, nes priešingu atveju nereikėtų jo keisti.
Straipsnyje ieškoma atsakymų į klausimus: koks valdžių padalijimo modelis yra geriausias?; kokie kriterijai suteikia galimybę valdžių padalijimo modelį vertinti kokybinių kriterijų lygmeniu?; ar nuolatinis valdžių padalijimo modelio tobulinimas keičiant konstitucijas nepažeidžia konstitucijos stabilumo vertybės?
Straipsnio pabaigoje formuluojamos išvados. Jose atsakoma į iškeltus klausimus, apibrėžiamas dviejų siekiamybių – konstitucijos stabilumo ir valdžių padalijimo santykis.

Raktiniai žodžiai


valdžių padalijimo doktrina; valstybės valdymo forma; vykdomoji valdžia; teisminė valdžia; įstatymų leidžiamoji valdžia; stabdžių ir atsvarų sistema; konstitu-cija; konstitucinės valdžių padalijimo sąrangos stabilumas

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195