Gatvių prostitucijos Vilniaus mieste kriminologinė analizė

Brigita Palavinskienė

Santrauka


Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, susidūrėme su naujomis problemomis ir rūpesčiais. Ne išimtis ir prostitucija. Žinoma, nebūtų galima teigti, kad ši problema iškilo tik atkūrus nepriklausomybę. Šis fenomenas egzistavo visą laiką, ne veltui prostitucija vadinama seniausia pasaulyje profesija. Prostitucija – tai socialinis reiškinys, kuris egzistavo ir, manome, egzistuos visais laikais. Vienais laikotarpiais prostitucija buvo garbinama, kitais – smerkiama ir persekiojama arba toleruojama. Tačiau per 50 metų, kai Lietuva buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, išmokome neigti kai kurių mums nemalonių reiškinių egzistavimą. Užuot kovoję su šiuo reiškiniu ir įgiję patirties, kaip kitos civilizuotos valstybės, mes tylėjome, teigdami, kad komunistinėse valstybėse prostitucijos nėra. Taip leidome šiam reiškiniui plisti.
Todėl dabar privalome skirti daug dėmesio šio socialinio reiškinio tyrinėjimui, kad galėtume ne tik apsaugoti mūsų visuomenę nuo nepageidaujamų neigiamų padarinių, bet ir suteikti reikiamą pagalbą ir reabilitaciją merginoms ir moterims, besiverčiančioms šiuo verslu.
Prostitučių klasifikacija yra labai įvairi, pradedant aukščiausios klasės prostitutėmis, turinčiomis aukštąjį išsilavinimą, mokančiomis užsienio kalbų bei gerai uždirbančiomis, ir baigiant pačios žemiausios klasės prostitutėmis, dirbančiomis gatvėse ir parsidavinėjančiomis už kelias dešimtis litų.
Viena iš dažniausiai pateikiamų klasifikacijų yra ši: 1) gatvių prostitutės, 2) prostitutės, dirbančios nelegaliose prostitučių firmose, viešnamiuose, butuose, 3) elitinės prostitutės.

Raktiniai žodžiai


prostitucija; profesionalioji prostitucija; neprofesionalioji prosti-tucija; prostitutė

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195