Valstybinių tarptautinio teisinio bendradarbiavimo problemos perduodant baudžiamąjį persekiojimą

Andrius Nevera

Santrauka


Tuo atveju, kai padaryta nusikalstama veika pasižymi tarptautiniu aspektu, susiduriama su natūraliu reiškiniu – valstybių jurisdikcijų konfliktu. Tarptautinis nusikalstamos veikos aspektas gali būti įžvelgiamas keliais atvejais. Visų pirma tuomet, kai vadovaujantis teritoriniu principu (šiuo atveju pasiremiama skirtingomis nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo taisyklėmis) dėl tos pačios veikos kelios valstybės turi teisę įgyvendinti savo jurisdikciją. Antra, kai kurios nors valstybės teritorijoje nusikalstamą veiką padaro užsienietis arba nuolat kitoje valstybėje gyvenantis asmuo be pilietybės. Trečia, nusikalstama veika padaroma kitos valstybės interesams arba kitos valstybės piliečių ar jose veikiančių įmonių interesams. Ketvirta, padaromas tarptautinis arba tarptautinio pobūdžio nusikaltimas. Galiausiai, kai konkrečios valstybės teritorijoje padarytoje nusikalstamoje veikoje dalyvavo užsienyje veikę bendrininkai.
Esant bent vienai iš išvardytų aplinkybių, dėl tos pačios nusikalstamos veikos kelios valstybės gali pretenduoti įgyvendinti savo baudžiamąją jurisdikciją. Akivaizdu, kad esant tokiai padėčiai, kyla klausimas, ar galima šią problemą išspręsti taip, kad dėl tos pačios nusi-kalstamos veikos padarymo kaltininkas nebūtų persekiojamas kelis kartus, o ir pats baudžiamasis persekiojimas taptų spartesnis ir sklandesnis?
Šiuolaikinės valstybių teisinio bendradarbiavimo formos labai palankios siekiant spręsti minėtas problemas. Viena jų – baudžiamojo persekiojimo organizavimas tarptautiniu mastu, išvengiant trukdžių, kylančių dėl ginčų nustatant valstybių kompetenciją.
Straipsnyje taikant sisteminės analizės ir loginį metodus nagrinėjama baudžiamojo persekiojimo perdavimo samprata, teisiniai pagrindai ir esminės sąlygos.
Analizuojant baudžiamojo persekiojimo perdavimo klausimą, keliama baudžiamojo perse-kiojimo ir baudžiamojo persekiojimo pradėjimo santykio problema. Daroma išvada, kad tai ne tie patys dalykai, nes baudžiamojo persekiojimo pradėjimas – tai ne kas kita kaip ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o baudžiamojo persekiojimo perdavimas – baudžiamosios bylos perdavimas. Pabrėžiama, kad perimant baudžiamąjį persekiojimą, valstybei sudaromos sąlygos įgyvendinti iš esmės savo ekstrateritorinę jurisdikciją, o tai šią valstybių tarptautinio teisinio bendradarbiavimo formą skiria nuo ekstradicijos.
Nagrinėjant baudžiamojo persekiojimo teisinius pagrindus keliamas klausimas, ar gali būti tenkinamas prie šiuos klausimus reglamentuojančios tarptautinės sutarties neprisijungusios valstybės prašymas bendradarbiauti perimant baudžiamąjį persekiojimą? Prašymas gali būti tenkinamas tuo atveju, kai prašomosios valstybės nacionaliniai įstatymai numato valstybių bendradarbiavimo perduodant baudžiamąjį persekiojimą galimybę nesant tarptautinės sutarties. Analizuojant šią problemą kategoriškai neigiama mintis, kad valstybė, išreiškusi sutikimą dėl tarptautinės sutarties privalomumo, įsipareigoja net ir to nepadariusioms valstybėms.
Viena iš svarbiausių prašymo perimti baudžiamąjį persekiojimą sąlygų yra veikos abipusio baudžiamumo reikalavimas. Aiškinantis šio reikalavimo turinį daroma išvada, kad ji turi būti taikoma tik in concreto, nes jos taikymas in abstracto gali būti užsienyje padarytų nusikalstamų veikų nebaudžiamumo prielaida. Tačiau kartu pabrėžiama, kad perimus baudžiamąjį persekiojimą ir traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn fakultatyvių požymių atitikimas turi būti absoliutus.

Raktiniai žodžiai


valstybių teisinis bendradarbiavimas; baudžiamojo persekiojimo perdavimas; baudžiamojo persekiojimo pradėjimas; baudžiamoji jurisdikcija; ekstradicija; tarp-tautinė sutartis; baudžiamojo persekiojimo perdavimo sąlygos; veikos abipusis baudžiamumas

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195