Europos Sąjungos bendrosios gynybos politikos teisinių pagrindų raidos tendencijos Europos Konstitucijos projekte

Dainius Žalimas

Santrauka


Straipsnyje analizuojamos Sutarties dėl Konstitucijos Europai nuostatos, skirtos Europos Sąjungos bendrajai gynybos politikai. Šios nuostatos lyginamos su bendrąją gynybos politiką reglamentuojančiomis galiojančios Europos Sąjungos steigimo sutarties nuostatomis, įtvirtintomis Nicos sutartimi. Išryškinamos pagrindinės Europos Sąjungos bendrosios gynybos politikos teisinio reglamentavimo tendencijos Europos Konstitucijos projekte. Savo išvadoms pagrįsti, be lyginamojo, autorius taip pat taiko sisteminį, istorinį, teleologinį, loginį ir kitus tyrimo metodus.
Pagrindinė autoriaus daroma išvada yra ta, kad Europos Konstitucijos projektas numato toliau stiprinti Europos Sąjungos bendrąją gynybos politiką jos autonomiškumo santykiuose su NATO didinimo linkme, nors ir iš esmės nekeičia šios politikos principų. Tokią išvadą lemia naujos, lyginant su galiojančia Europos Sąjungos steigimo sutartimi, Europos Konstitucijos projekto nuostatos, atspindinčios Europos Sąjungos bendrosios gynybos politikos institucijų stiprinimo bei struktūrinio karinio bendradarbiavimo plėtros tendencijas ir nustatančios galimybę valstybėms narėms prisiimti bendros gynybos įsipareigojimus. Pagal Euro-pos Konstitucijos projektą taip pat sudaromos sąlygos Europos Sąjungai perimti visas Vakarų Europos Sąjungos funkcijas ir formaliai likviduoti šią organizaciją. Vis dėlto Europos Konstitucijos projekte išlieka pakankamos teisinės garantijos, kad Europos Sąjungos bendroji gynybos politika nepakeis NATO veiklos ir nepažeis valstybių, NATO narių, įsipareigojimų pagal Šiaurės Atlanto sutartį. Be to, dauguma naujų Europos Sąjungos bendrosios gynybos politikos nuostatų buvo suformuluotos siekiant veiksmingai reaguoti į naujus iššūkius tarptautinei taikai ir saugumui.
Straipsnyje trumpai apžvelgiami ir Lietuvos dalyvavimo Europos Sąjungos bendrojoje gynybos politikoje pagrindai pagal nacionalinę teisę. Daroma išvada, kad Lietuvos nacionalinės teisės normos numato pakankamas sąlygas šaliai dalyvauti visose Europos Sąjungos bendrosios gynybos politikos formose. Kita vertus, Lietuvai politiniu požiūriu gali būti netikslinga palaikyti visas galimas šios politikos raidos tendencijas.

Raktiniai žodžiai


Europos Sąjunga; gynybos politika; Europos Konstitucija; Europos Sąjungos sutartis; Vakarų Europos Sąjunga; NATO

Pilnas tekstas:

PDF

Altmetrija

Metrics Loading ...

Metrics powered by PLOS ALM

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195