Geografinių nuorodų apsauga

Gediminas Pranevičius

Santrauka


2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas Nr. IX–1150 apibrėžia geografinę nuorodą kaip vietovardį ar kitą žodį arba žymenį, pagal kurį galima tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti, kad prekė yra kilusi iš tam tikros teritorijos, regiono ar vietovės, ir kuris sieja tos prekės kokybę, reputaciją ar kitas esmines savybes su jos geografine kilme. Geografinė kilmė – šalis, teritorija, regionas ar vietovė, pagal kurią galima nustatyti prekės arba paslaugos tikrąją kilmės vietą.
Geografinė nuoroda yra neatsiejama nuo prekių ženklų apsaugos. Pagrindinės tarptautinės konvencijos, skirtos pramoninės nuosavybės apsaugai, tokios kaip Paryžiaus sutartis dėl pramoninės nuosavybės apsaugos, TRIPS sutartis, numato geografinių nuorodų apsaugos normas. 1891 m. Madrido sutartis dėl geografinės kilmės ir 1958 m. Lisabonos sutartis dėl geografinių nuorodų apsaugos ir jų tarptautinės registracijos yra specialūs tarptautinės teisės aktai, skirti šių objektų apsaugai.
Lietuvos Respublikoje nėra atskiro teisės akto, skirto vien tik geografinių nuorodų apsaugai, kaip, pavyzdžiui, Latvijos Respublikoje, tačiau įstatymai ir kiti teisės aktai, skirti reglamentuoti prekių ženklų apsaugą, konkurenciją, reklamą, vartotojų teises, turi nuostatų, skirtų geografinių nuorodų apsaugai. Minėtos nuostatos yra suderintos su TRIPS sutarties reikalavimais. Iš esmės apsauga yra skirta išvengti vartotojų klaidinimo dėl neteisingos prekių kilmės vietos nurodymo, nesąžiningos konkurencijos, siekiant, kad konkurentai nenaudotų klaidinančių nesąžiningų nuorodų, bei siekiant išvengti prekių ženklų su geografinėmis nuorodomis registracijų. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme egzistuoja speciali nuostata dėl geografinės nuorodos, skirtos vynams arba stipriems alkoholiniams gėrimams žymėti, apsaugos. Kaip nacionalinio reglamentavimo trūkumą galima nurodyti tai, kad nėra geografinių nuorodų registro. Toks registras palengvintų suinteresuotiems asmenims įrodinėjimą, kad tam tikras vietovardis yra geografinė nuoroda. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas nereglamentuoja klausimų, susijusių su prekių ženklų, turinčių geografinių nuorodų, perleidimą ar licencijų suteikimą kitiems asmenims bei konfliktų tarp geografinių nuorodų ir bendrinių žymenų.

Raktiniai žodžiai


intelektinė nuosavybė; tarptautinė privatinė teisė; geografinių nuorodų apsauga

Pilnas tekstas:

PDF (English)

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195