Socialinės užimtumo įmonės

Ingrida Mačernytė-Panomariovienė

Santrauka


Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, iškilo problema dėl lygybės principo taikymo ir socialiai pažeidžiamų asmenų teisių užtikrinimo, kad jiems būtų sudarytos lygios galimybės įsidarbinti ar verstis ūkine komercine veikla ir konkuruoti. 2004 m. birželio 19 d. įsigaliojus Socialinių įmonių įstatymui, socialinės įmonės statuso įgijimas – naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje, nes kaip ir dauguma kitų Europos Sąjungos valstybių, kurios dar ne viską yra sureguliavusios pagal Europos Sąjungos direktyvas, reglamentus ir kitus teisės aktus, taip ir Lietuva imsis dar vienos naujos priemonės užimtumo skatinimui didinti.
Europoje plačiai paplitusios socialinės užimtumo įmonės, taikomos atitinkamos lengvatos steigiant bei valdant tokias įmones, jas apmokestinant. Valstybės, sudarydamos palankias tokių įmonių steigimosi ir plėtros sąlygas, išsprendžia ir užimtumo problemą, t. y. šias įmones gali steigti ne tik neįgalieji, bet ir socialinę atskirtį (dėl ilgalaikio nedarbo, bausmės atlikimo pataisos įstaigose ir pan.) patyrę asmenys, arba asmenys praradę motyvaciją dirbti.
Straipsnio tikslas – išanalizuoti teisės aktus, kurie reglamentuoja socialines užimtumo įmones, veikiančias Prancūzijoje, Graikijoje ir Italijoje, bei palyginti juos su Lietuvos socialinių įmonių įstatymu. Straipsnyje naudojamas aprašomasis, lyginamasis ir analitinis metodai.
Tyrimo objektas – Lietuvoje ir užsienio šalyse veikiančių socialinių užimtumo įmonių teisinis reglamentavimas.

Raktiniai žodžiai


socialinės įmonės; užimtumas; neįgalūs asmenys; Europos Sąjunga; teisinis reglamentavimas; įmonės pelnas; mokesčiai

Pilnas tekstas:

PDF

Altmetrija

Metrics Loading ...

Metrics powered by PLOS ALM

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195