plugins.themes.bootstrap3.article.main65f94d1c6b8e3

Rasa Macijauskienė

Santrauka

Pagal dabar galiojantį Darbo kodeksą yra nustatyta, kad darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės, kuriose numatytos ir darbuotojų pareigos. Be darbo tvarkos taisyklių, kai kurių profesijų ar tarnybų darbuotojų pareigos gali būti nustatytos ir pareigybės aprašymuose bei nuostatuose. Suprantama, kad įmonių, įstaigų bei organizacijų darbuotojų pareiga yra besąlygiškai paklusti nustatytai darbo tvarkai. Pažeidusiems darbo tvarką, elgesio normas, pareiginius nuostatus darbuotojams taikoma drausminė atsakomybė.
Šia problema po nepriklausomybės atkūrimo rimtai nesidomėta, daugelyje organizacijų darbo tvarkos taisyklės visai neegzistuoja, o jeigu ir egzistuoja, tai jose neatsispindi tai, kas yra svarbiausia. Neretai į darbo tvarkos taisykles įtraukiamos abejotinos, prieštaraujančios įstatymams normos, darbdaviai primeta silpnesniajai sutarties šaliai – darbuotojui nepalankius reikalavimus, riboja darbuotojų teises.
Darbo tvarkos taisyklių pažeidimų teisinės pasekmės įvairios: ne tik drausminių nuobaudų, nustatytų DK 237 straipsnyje, taikymas (kraštutinė nuobauda yra atleidimas iš darbo), tačiau gali atsirasti materialinė, administracinė, netgi baudžiamoji atsakomybė. Kai kuriose įmonėse nepremijuojama, neteikiamos tam tikros lengvatos ir kt.
Straipsnyje analizuojamos problemos, susijusios ne tik su darbo tvarkos taisyklių pažeidimais, bet ir su atsirandančiomis teisinėmis pasekmėmis, jų kvalifikavimu bei tinkamu poveikio priemonių už padarytus pažeidimus nustatymu ir taikymu. Be to, straipsnyje aptariamos priežastys, dėl kurių nesilaikoma DK reikalavimo, susijusio su darbo tvarkos taisyklių patvirtinimu įmonėse, taip pat nagrinėjama jų turinio problematika, nes net ir tada, kai įmonėse vadovaujamasi šiomis taisyklėmis, jų turinys dažnai kelia abejonių, ar atitinka darbo įstatymų normas bei darbo teisės principus.

plugins.themes.bootstrap3.article.details65f94d1c6fce8

Skyrius
Mokslo straipsnis