Policijos teisės prielaidos: operatyvinės veiklos teisinio reglamentavimo problema

Dainius Žilinskas

Santrauka


Straipsnyje aptariama policijos teisės reikšmė nustatant teisinį operatyvinės veiklos identitetą. Policijos teisė reglamentuoja asmens, visuomenės, valstybės ir nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų sričių valstybinį administravimą, teisėsaugos institucijų steigimą ir veiklą. Taip policijos teisės normos sukuria daugiausia valdymo pobūdžio teisinius santykius. Kita vertus, policijos teisės paskirtis – teisiškai reglamentuoti valstybės policinės funkcijos įgyvendinimą. Ši valstybės funkcija reiškiasi administracine priežiūra, galimybe taikyti administracinę prievartą, rinkti informaciją apie asmenis, įvykius, reiškinius, organizacijas, vykdyti teisės pažeidimų prevenciją, įgyvendinti su tuo susijusias valstybines programas, vykdyti operatyvinę veiklą, valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą, žvalgybą ir kontržvalgybą. Tokia didelė priemonių ir vykdomų funkcijų įvairovė rodo šios valstybės funkcijos svarbą ir reikšmę siekiant užtikrinti šalies nacionalinį saugumą. Tai skatina siekti nustatyti operatyvinės veiklos teisinį identitetą, ją reglamentuojančių teisės normų šakinę priklausomybę.
Straipsnyje taip pat nagrinėjamos operatyvinės veiklos, ją reglamentuojančių teisės aktų santykis su žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Daug dėmesio straipsnyje skiriama poįstatyminio pobūdžio teisės aktų, skirtų operatyvinei veiklai reglamentuoti, konstitucingumo problematikai. Tuo tikslu analizuojama Konstitucinio Teismo jurisprudencija, apžvelgiamos Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso santykio problemos, pabrėžiamas BPK nustatytų procesinių prievartos priemonių santykis su Operatyvinės veiklos įstatyme įtvirtintais atitinkamais operatyvinės veiklos metodais.

Raktiniai žodžiai


policijos teisė; operatyvinė veikla; žmogaus teisės ir laisvės

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195