plugins.themes.bootstrap3.article.main662391d4da120

Saulius Mulevičius

Santrauka

Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos moksle dar netirta tema. Rizikos valdymo galimybių problematika seniai domina operatyvinės veiklos mokslo tyrėjus bei praktikus. Tačiau nei pats rizikos reiškinys, nei jo valdymo galimybės iki šiol nėra pakankamai gerai ištirti. Todėl straipsnyje pateikiamas termino rizika vartojimas kitų mokslų bei atskirų teisės šakų kontekste.
Pagrindžiama nuomonė, kad operatyvinės veiklos subjektų pareigūnai, atlikdami operatyvinės veiklos uždavinius, veikia nuolatinės rizikos sąlygomis, kurias lėmė pačios operatyvinės veiklos specifika (vieša ir slapta žvalgybinio pobūdžio veikla). Atliekant operatyvinius veiksmus rizikos prielaidas formuoja egzistuojantys vidiniai bei išoriniai veiksniai, pasireiškiantys įvairių grėsmių, pavojų, konfliktų formomis. Rizikos valdymo ir kontrolės procesą įgyvendinti leidžia atitinkamai planuojama, organizuojama bei atliekama operatyvinių veiksmų taktika. Atkreipiamas dėmesys į kai kurių operatyvinių veiksmų taktikos elementų turinį, jų tobulinimo poreikį siekiant efektyvesnio rizikos valdymo proceso. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad labiausiai tobulintini ir didžiausią reikšmę rizikos valdymo procesui atliekant operatyvinius veiksmus turi šie taktikos elementai: 1) operatyvinės informacijos rinkimas, jos turinio patikimumo, naudingumo, informatyvumo vertinimas bei analitinė veikla; 2) operatyvinio taktinio sprendimo priėmimas. Daugiausia dėmesio skiriama šių operatyvinių veiksmų taktikos elementų turinio tyrimui.
Straipsnyje pateikiama nuomonė, kad rizikos valdymo procesas gali būti efektyvesnis, jeigu atliekant operatyvinius veiksmus bus išnaudojamas netikėtumo veiksnys bei operatyvinės kombinacijos.
Pabrėžtina, kad rizikos valdymo atliekant operatyvinius veiksmus samprata formuluojama ne vienam konkrečiam operatyviniam veiksmui, o visai operatyvinių subjektų taktinei veiklai.

plugins.themes.bootstrap3.article.details662391d4dddc6

Skyrius
Mokslo straipsnis