Nukentėjusiojo teisinė padėtis pasikeitus baudžiamiesiems įstatymams

Petras Ancelis

Santrauka


Daugiau kaip penkerius metus Lietuvoje plačiai diskutuojama apie nusikaltimo aukos (procesine prasme nukentėjusiojo) interesų apsaugos tobulinimą tiek teisės aktuose, tiek apskritai apie paramą nukentėjusiajam visuomeninių santykių kaitos kontekste.
Pasitelkus lyginamosios teisėtyros, sisteminės analizės, kritinį ir kitus metodus, straipsnyje analizuojama situacija, kaip kito nukentėjusiojo procesinė padėtis reformuojant baudžiamąjį persekiojimą, ar pasiekta reikiama pusiausvyra užtikrinant įtariamojo (kaltinamojo) ir nukentėjusiojo interesus baudžiamajame procese, ar sukurtos būtinos prielaidos, kad aukai būtų atlyginta patirta žala.
Straipsnyje nagrinėjamas ir visuomenės požiūris į nusikaltimų aukas, kritiškai vertinami žmonių sąmonėje nusistovėję stereotipai kai kurių kategorijų aukų atžvilgiu.
Autorius nustatė, kad valstybė pastaraisiais metais vis aktyviau bando spręsti nusikaltimų aukų problemą. Geri siekiai atsispindi ir priimtoje Nacionalinėje nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programoje, žinoma, su išlyga, kad programai įgyvendinti pakaks priemonių ir ryžto.
Kadangi susikaupusių problemų sprendimo nebegalima atidėlioti, autorius nurodo, kad artimiausiu metu reikės įgyvendinti kai kurių Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.
Straipsnio pabaigoje autorius suformulavo išvadas, kad ir naujuose baudžiamuose įstatymuose labiau ginamos įtariamojo (kaltinamojo) teisės ir interesai, o nukentėjusysis prarado galimybę būti atstovaujamas nevyriausybinių organizacijų. Pateikiami siūlymai, kas darytina tobulinant nukentėjusiojo teisinę padėtį artimiausiu laiku.

Raktiniai žodžiai


nukentėjusysis; įtariamasis; ikiteisminis tyrimas; nusikaltimo auka

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195