Transporto priemonių priverstinio stabdymo naudojant šaunamuosius ginklus tyrimas

Saulius Greičius, Antanas Butavičius, Viačeslavas Čigrinas

Santrauka


Straipsnyje tiriama galimybė priverstinai stabdant transporto priemones naudoti šaunamuosius ginklus. Tyrimai atlikti tam tikrais etapais: pirmame tirta galimybė pataikyti į priverstinai stabdomo automobilio ratą šauliui šaudant iš važiuojančio automobilio skirtingais eismo priežiūros tarnybos pareigūnų naudojamais šaunamaisiais ginklais; antrame – šovinių, užtaisytų šratais, skirtais lygiavamzdžiam šautuvui, naudojimo tikslingumas.
Priverstinai stabdant transporto priemonę dažniausiai šaudoma iš besivejančio automobilio. Besivejančio ir stabdymo signalams nepaklususio automobilio važiavimo greičių skirtumas dažniausiai būna nuo 10 km/h iki 30 km/h. Atstumas tarp šaulio ir automobilio rato, į kurį šaudoma, kinta nuo 2 m iki 10 m. Atliekant eksperimentą buvo šaudoma iš 20 km/h greičiu važiuojančio automobilio į lygiagrečiai automobilio judėjimo krypčiai esančius taikinius. Buvo šaudoma per atidarytą priekinių keleivio durelių langą šauliui sėdint greta vairuotojo.
Atliekant eksperimentinius bandymus apskaičiuota pataikymo į priverstinai stabdomo automobilio ratą tikimybė šaudant policijos dažniausiai naudojamais ginklais ir nustatyta jos priklausomybės nuo ginklo modelio ir atstumo iki taikinio. Nustatyta, kad blogiausi pataikymo į taikinius rezultatai gaunami šaudant pistoletu „Makarov PM“. Šaudant šiuo pistoletu pataikymo vidurkis iki taikinio centro yra 1,36 karto didesnis nei šaudant pistoletu „CZ–75“ ir 1,26 karto nei šaudant lygiavamzdžiu šautuvu „Winchester 1300 Defender“.
Kadangi netaikliai iššovus kulka gali pramušti kėbulo elementus ir sužeisti arba nukauti vairuotoją, tiriama galimybė priverstinai stabdant transporto priemones naudoti lygiavamzdžius
šautuvus. Atlikti tyrimai naudojant skirtingo diametro šratais užtaisytus šovinius, apskaičiuotos pataikymo tikimybės atsižvelgiant į šovinio užtaisą ir atstumą iki taikinio. Taip pat atlikti eksperimentiniai bandymai siekiant nustatyti galimus automobilio kėbulo elementų pažeidimus naudojant lygiavamzdžius šautuvus. Nustatyta, jog naudojant 5,5 mm diametro šratais užtaisytus šovinius galima pažeisti automobilio kėbulo detales, o naudojant 4,5 mm diametro šratais užtaisytus šovinius ši galimybė sumažėja. Esant mažesniam nei 30 laipsnių kampui tarp šūvio trajektorijos ir automobilio durelių, durelės tik apgadinamos, bet nepramušamos.

Raktiniai žodžiai


eismo kontrolė; eismo saugumas; ginklų naudojimas

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195