Baudžiamųjų įstatymų taikymo problemos ir jų sprendimai įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui

Egidijus Bieliūnas

Santrauka


Straipsnyje dėmesys sutelkiamas į Lietuvos baudžiamųjų įstatymų taikymo problemas pereinant nuo 1961 m. Baudžiamojo kodekso prie 2000 m. Baudžiamojo kodekso. Pirmiausia apžvelgiamos universalios, visuotinai pripažįstamos principinės nuostatos, įtvirtintos tarptautinės teisės aktuose, kurios reglamentuoja baudžiamųjų įstatymų galiojimą ir taikymą laiko atžvilgiu. Pabrėžiama jų įtaka, nulėmusi senojo BK 7 straipsnio ir naujojo BK 3 straipsnio panašumą. Lyginamas šių abiejų straipsnių tekstas ir turinys, atkreipiant dėmesį į tam tikrus skirtumus ir jų teisinę reikšmę.
Didžioji straipsnio dalis skiriama abiejų kodeksų gretinimui, išskiriant keturis variantus, kai: 1) abu kodeksai atitinkamų veikų nenumato kaip nusikalstamų; 2) naujasis BK buvusius nusikaltimus dekriminalizuoja; 3) naujasis BK kriminalizuoja veikas, anksčiau nelaikytas nusikalstamomis; 4) naujasis BK tam tikru mastu perima senojo BK numatytus nusikaltimus. Aptariamos baudžiamojo įstatymo taikymo galimybės, būdingos kiekvienam iš šių variantų. Specialiai detalizuojamas sudėtingiausias – paskutinis variantas. Apibūdinamos keturios susiklostančios situacijos, kai naujasis BK, palyginti su senuoju BK, vertinamas kaip „identiškas“, švelninantis baudžiamąją atsakomybę, ją griežtinantis arba „prieštaringas“, evoliucionavęs tiek atsakomybės švelninimo, tiek ir griežtinimo linkme. Kiekvienai iš šių situacijų teikiamos baudžiamojo įstatymo taikymo rekomendacijos.

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195