Būtinojo reikalingumo nuostatų taikymo problema įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui

Pavelas Kujalis

Santrauka


Priėmus naująjį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – LR BK), būtinojo reikalingumo normoje atsirado kelios naujos nuostatos. Vienai iš jų ir skirtas šis straipsnis. Ši nuostata įtvirtinta 31 straipsnio 3 dalyje ir numato asmenų grupę, kurių teisė pasinaudoti būtinuoju reikalingumu yra ribojama. Pradėdamas nagrinėti tokių asmenų problemą, autorius siūlo juos vadinti specialiaisiais būtinojo reikalingumo subjektais. Nagrinėdamas specialųjį būtinojo reikalingumo subjektą, autorius aptaria jo santykį su gretutiniais baudžiamosios teisės institutais, t. y. su asmeniu, vykdančiu profesinę pareigą (LR BK 30 str.), ir su nusikalstamos veikos subjektu.
Straipsnyje daug dėmesio skiriama BK 31 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygoms. Autorius pateikia argumentus, kuriais vadovaujantis galima teigti, kad tam tikrais atvejais specialusis būtinojo reikalingumo subjektas gali pateisinti pareigos nevykdymą būtinojo reikalingumo nuostatomis.
Nagrinėdamas LR BK 31 straipsnio 3 dalies formuluotę, autorius parodo, kad ji yra nepakankamai informatyvi ir, autoriaus nuomone, netobula. Toks nagrinėjamos formuluotės netobulumas gali turėti neigiamos įtakos taikant LR BK 31 straipsnio 3 dalį praktiniame teisėsaugos institucijų darbe, todėl straipsnyje pateikiamas patobulintas šios formuluotės variantas.

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195