Klausimų vaidmuo apklausoje

Violetta Kwiatkowska-Darul

Santrauka


Žinomos proceso specialistės M. Lipczyńskos teigimu, rungtyniškumas baudžiamajame procese niekur taip nedviprasmiškai nepasireiškia kaip šalių klausimuose. Teisingai suformuluotų klausimų dėka įmanoma nustatyti objektyvią tiesą.
Apklausos metodikos tyrimai buvo atliekami jau praėjusio amžiaus pradžioje. Lenkijoje tokio pobūdžio tyrimus atliko J. Stanikas. Jo tyrimai atskleidė, kad tiksliausieji parodymai gaunami taikant spontaniškos apklausos metodą (tokiuose pasisakymuose pasitaiko mažiausiai klaidų), o mažiausiai patikima yra informacija, gauta kryžminės apklausos būdu (pasisakymuose yra daugiausia klaidų).
Vykstant laisvam pasakojimui gaunama mažiausiai informacijos, bet informacija yra labai svarbi bylai. Efektyviausias tiesos atskleidimo būdas yra mišrus apklausos metodas, kuriame spontaniško laisvojo pasakojimo stadija siejama su kryptingais klausimais, papildančiais ir kontroliuojančiais laisvą pasakojimą.
Tiesos nustatymo atţvilgiu pavojingi yra menamieji klausimai ir veiksmai, nes taip suformuluoto klausimo atsakymas gali neatitikti to, ką matė ir įsiminė apklausiamasis. Tokie klausimai kliudo nustatyti materialią tiesą, o ji yra pagrindinis proceso tikslas.
Apklausa – tai vienas pagrindinių procesinių-kriminalistinių veiksmų, keliančių didelius reikalavimus juos atliekančiam subjektui. Neigiamą įtaką apklausai turi paviršutiniškas jos atlikimas, per didelis apklausą atliekančio subjekto pasitikėjimas savimi ir psichologinio pasirengimo nebuvimas.
Kiekvienas atliekantis apklausą turi žinoti, kad nors jis negali daryti įtakos apklausiamojo asmens stebėjimo ir jo atminties procesams, jis gali paveikti apklausos procesą.

Pilnas tekstas:

PDF (English)

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195