Destruktyviųjų sektų, kaip ypatingų visuomenės patologijos formų, metodologinės klasifikacijos problematika bei kriminalistikos mokslo kompetencijos ribos

Maciej Szostak

Santrauka


Pastaruoju dešimtmečiu didelio visuomenės dėmesio sulaukė įvairių destruktyviųjų sektų veikla.
Šis reiškinys yra ne tik tarpdisciplininio, bei ir tarptautinio pobūdžio. Tai naujos formos visuomeninė, dar neištirta patologija, sunkiai prieinama mokslinei verifikacijai.
Destruktyviųjų sektų problematika suponuoja daugelį naujų tyrimo problemų, su kuriomis ši visuomeninės patologijos sfera iki šiol nėra susidūrusi. Vienas iš tokių probleminių klausimų yra priskirti šį reiškinį tam tikriems visuomeniniams elgesio būdams. Tai reiškia ir priskyrimą tam tikrai mokslinei disciplinai, kurios instrumentarijus leistų šį reiškinį visapusiškai ištirti.
Viena vertus, minėto reiškinio priskyrimas visuomeninių patologijų sferai leistų jį tiriant naudoti baudžiamųjų mokslų t. y. kriminologijos ir kriminalistikos, metodologinį instrumentarijų. Tačiau, kita vertus, atsiranda klausimas, ar metodologiškai teisinga būtų priskirti šį reiškinį baudžiamųjų mokslų sričiai jo neištyrus.
Taikant tradicinius tyrimo metodus ir technikas, naudojamus visuomenės moksluose (pvz., sociologijoje), tiriant destruktyviąsias sektas nepasiekiama apčiuopiamų rezultatų. Destruktyviųjų sektų veiklos problemų analizė gali būti atliekama naudojant kriminalistikos mokslo instrumentarijų.

Pilnas tekstas:

PDF (English)

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195