Vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, problema

Janina Stripeikienė

Santrauka


Teisinis subjektiškumas įgyjamas gimstant. Santuokos ir šeimos kodeksas, galiojęs iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, nenumatė nepilnamečio vaiko teisių. Vaikų teisės buvo pripažįstamos išvestinėmis iš jų tėvų teisių. Civilinis kodeksas nustato, kad vaikas gali būti turtinių ir neturtinių teisinių santykių subjektas, bei numato, kokias teises nepilnamečiai vaikai įgyja pagal įstatymą. Turtinės tėvų ir vaikų teisės atskirtos. Tėvai neturi teisių į vaiko turtą, iš to turto atsirandančias pajamas ir vaisius. Pareigą auklėti, išlaikyti ir prižiūrėti vaikus, sudaryti jiems normalias sąlygas tėvai vykdo naudodamiesi savo, o ne vaikų nuosavybe. Vaikams tapus pilnamečiams, tėvai neįgyja reikalavimo teisės (subrogacijos) į jų turtą. Civiliniame kodekse numatytas vaiko turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimas, kurį vykdo jų atstovai, tenkindami išimtinai vaiko interesus. Daiktinės ir prievolinės teisės normos sprendžiant vaikų teisių apsaugos klausimus taikomos sistemiškai su šeimos teisės normomis teikiant prioritetą normoms, ginančioms ir saugančioms vaikų teises.

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195