Prokuroro diskrecinės valdţios kontrolė vykdant baudžiamąjį persekiojimą

Rima Ažubalytė

Santrauka


Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriame prokuroro diskrecinių galių kontrolės mechanizmams. Remdamiesi užsienio šalių įstatymais išskiriame ir analizuojame keturias galimas kontrolės formas, kurios būtinos siekiant efektyviai kontroliuoti laisvą pareigūnų (prokurorų) nuožiūrą.
Lietuvos įstatymai taip pat numato kompleksą pareigūnų nuožiūrą „koreguojančių“ priemonių: dėl padaryto nusikaltimo nukentėjęs asmuo ir kaltininkas turi teisę apskųsti sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą aukštesniam prokurorui arba teismui; nekeliant arba nutraukiant baudžiamąją bylą pagal Baudžiamojo proceso kodekso 9¹ ir 9² straipsnius būtinas teisėjo (teismo) sutikimas. Lietuvai nebūdinga tik visuomenės kontrolė. Įstatymų ir praktikos tyrimas atskleidė reglamentavimo spragų. Naujame Baudžiamojo proceso kodekse šie klausimai sprendžiami tiksliau. Teisę apskųsti sprendimą tiek nutraukti ikiteisminį tyrimą, tiek teisėjo sprendimą nepatvirtinti tyrimo nutraukimo turi visi suinteresuoti proceso dalyviai.
Įstatymų ir bylų dokumentų analizė parodė, kad kartais proceso dalyviams sunku realizuoti savo procesines teises, nes įstatymas neįpareigoja pranešti jiems apie jų bylos perspektyvas, galimus sprendimus ir jų prielaidas. Praktiškai proceso dalyviai ne visada tinkamai informuojami apie teisę apskųsti pareigūnų sprendimus.

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195