Ieškinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniai aspektai

Artūras Driukas

Santrauka


Straipsnyje apibūdinama ieškinio senaties samprata, paskirtis bei pagrindiniai taikymo principai šiuolaikinėje teisėje, apžvelgiama ieškinio senaties instituto reforma atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, aptariami pagrindiniai Civiliniame kodekse padaryti šį institutą reglamentuojančių teisės normų pakeitimai, ieškinio senaties instituto teisinio reguliavimo bei taikymo perspektyvos. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ieškinio senaties reglamentavimas neatitiko pasikeitusių socialinių ekonominių sąlygų bei visuomeninio gyvenimo teisinio reguliavimo bendrųjų principų. 1994 m. Civiliniame kodekse padaryti konceptualūs ieškinio senaties instituto teisinio reguliavimo pakeitimai – įtvirtintas vienodas ieškinio senaties taikymo teisinis režimas visiems civilinės apyvartos subjektams, atkurtas lygiateisiškumo, dispozityvumo, teismo neutralumo principų veikimas taikant ieškinio senaties taisykles. Nustatyta, kad ieškinio senatį teismas visais atvejais gali taikyti tik esant skolininko (atsakovo) reikalavimui. Tai-kant lyginamąjį metodą straipsnyje taip pat analizuojamos Civilinio kodekso ieškinio senaties instituto teisinio reguliavimo naujovės.

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195