Įtariamųjų (kaltinamųjų) fiziniai arba psichiniai trūkumai bei jų reikšmė realizuojant teisinę gynybą

Jolanta Kanapeckaitė

Santrauka


Baudžiamajame procese psichiniai arba fiziniai trūkumai gali turėti įtakos baudžiamojo proceso dalyvių (įtariamųjų, kaltinamųjų, teisiamųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų, civilinių atsakovų ir t. t.) veiksnumui – t. y. gebėjimui teisingai suvokti, įprasminti, įsiminti ir atgaminti bylai reikšmingas aplinkybes, savarankiškai naudotis visomis procesinėmis teisėmis, atlikti visas procesines pareigas bei atsakyti už jų nevykdymą.
Straipsnyje aptariami fiziniai arba psichiniai trūkumai, turintys procesinę teisinę reikšmę, ribojantys įtariamojo (kaltinamojo, teisiamojo) teisę į gynybą. Fiziniai arba psichiniai trūkumai, kurių turi kai kurie nusikaltę asmenys, yra įvairių teisės mokslų (baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, kriminologijos, bausmių vykdymo teisės, teismo psichiatrijos, kriminalistikos ir t. t.) tyrimo dalykas. Išvardytų mokslų fizinių arba psichinių trūkumų tyrimo tikslai ir reikšmė nevienodi. Kiekvienas mokslas pateikia nurodytų trūkumų apibūdinimą, suteikdamas vienokią ar kitokią reikšmę.
Mokslinis fizinių ar psichinių trūkumų, dėl kurių įtariamasis (kaltinamasis, teisiamasis) negali savarankiškai pasinaudoti savo teise į gynybą, sampratos pagrindimas reikšmingas teoriniu ir praktiniu požiūriu. Klaidingas šios sampratos suvokimas gali suponuoti sąlygas įtariamųjų (kaltinamųjų, teisiamųjų), turinčių fizinių ar psichinių trūkumų, procesinių teisių suvaržymams arba suteikti papildomas teises tiems, kuriems jos nenumatytos baudžiamojo proceso įstatyme.

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195