Apeliacinis procesas: pagrindinės Civilinio proceso kodekso naujovės

Goda Ambrasaitė

Santrauka


2002 m. vasario 28 d. *1+ Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino naująjį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą *2+ (toliau tekste – naujasis CPK). Jis įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 dienos. Nors naujajame CPK daugiausia reformų patyrė pirmosios instancijos teismo procesas, nemažai naujovių yra ir apeliacinį procesą reglamentuojančiose nuostatose. Apeliacinio proceso pokyčiai daugiausia lemti įstatymų leidėjo siekio išspręsti praktikoje per trejetą ribotos apeliacijos galiojimo metų pastebėtas problemas, optimizuoti apeliacinį procesą, padaryti jį paprastesnį, trumpesnį ir ekonomiškesnį.
Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti naujajame CPK įtvirtintas apeliacinį procesą reglamentuojančias nuostatas, lyginant su analogiškomis 1964 m. redakcijos Civilinio proceso kodekso [3] (toliau tekste – 1964 m. redakcijos CPK) nuostatomis. Straipsnio apimtis ribota, visų CPK numatomų naujovių apžvelgti neįmanoma, todėl straipsnyje apsiribojama, autorės manymu, esmingiausių apeliacinio proceso naujovių apžvalga. Kartu straipsnyje siekiama atkreipti dėmesį į kai kuriuos įstatymų leidėjo naujojo CPK nuostatose paliktus netikslumus bei galimas apeliacinio proceso normų taikymo problemas.
Atsižvelgiant į tai, jog daugiausia nesutarimų kyla dėl apeliacinio proceso esmės ir paskirties, atskira straipsnio dalis paskirta apeliacinio proceso esmę atskleidžiančių CPK nuostatų analizei. Kitos straipsnio dalys išskirtos atsižvelgiant į pagrindines apeliacinio proceso stadijas: apeliacinio skundo priėmimą, pasiruošimą nagrinėti apeliacinę bylą, bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teismo teises bylą išnagrinėjus iš esmės.

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195