Nukentėjusiojo sąvoka Lietuvos ir kitų valstybių baudžiamajame procese
plugins.themes.bootstrap3.article.main662b1eb8699c4
Santrauka
Žmogaus teisių apsauga baudžiamajame procese reikalauja suteikti nukentėjusiam asmeniui tokią procesinę padėtį, kuri jam atvertų plačias galimybes aktyviai ginti savo teisėtus interesus šio proceso metu.
Vis dėlto diskutuojant apie nukentėjusiojo teisinės padėties gerinimą svarbiausias klausimas – ar vienodai suvokiame nukentėjusįjį kaip baudžiamųjų procesinių santykių subjektą. Straipsnio autoriai nagrinėja, kaip nukentėjusysis traktuojamas Lietuvos bei užsienio valstybių teisės aktuose, teisinėje literatūroje, tarptautinės teisės šaltiniuose.
Išnagrinėję kertinius probleminius aspektus, autoriai pateikia savo siūlymus, kaip tobulinti nukentėjusiojo sąvoką, nurodo kitus nukentėjusiojo padėties gerinimo būdus.
Vis dėlto diskutuojant apie nukentėjusiojo teisinės padėties gerinimą svarbiausias klausimas – ar vienodai suvokiame nukentėjusįjį kaip baudžiamųjų procesinių santykių subjektą. Straipsnio autoriai nagrinėja, kaip nukentėjusysis traktuojamas Lietuvos bei užsienio valstybių teisės aktuose, teisinėje literatūroje, tarptautinės teisės šaltiniuose.
Išnagrinėję kertinius probleminius aspektus, autoriai pateikia savo siūlymus, kaip tobulinti nukentėjusiojo sąvoką, nurodo kitus nukentėjusiojo padėties gerinimo būdus.
plugins.themes.bootstrap3.article.details662b1eb86b4e1
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
