Užsienio įmonių nuolatinių buveinių apmokestinimo metodų pasirinkimo dilema

Robertas Degesys

Santrauka


Globalizacija lemia tai, kad įmonių veikla neapsiriboja vienos valstybės teritorija. Dėl to įmonių gautos verslo pajamos gali būti apmokestinamos pagal bent kelių valstybių jurisdikciją. Atskiroms valstybėms taikant skirtingas apmokestinimo taisykles, gal susidaryti situacijos, kai tos pačios pajamos apmokestinamos kelis kartus arba, priešingai, visiškai neapmokestinamos. Siekdamos išvengti šių neigiamų padarinių, valstybės turi siekti kiek įmanoma geriau derinti vidaus mokesčių įstatymus. Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organizacija *OECD+ ėmėsi kontroliuoti šias pastangas, pateikdama darbinę hipotezę dėl „funkcionaliai atskiro subjekto“ metodo taikymo apmokestinant užsienio įmonių nuolatines buveines.
Lietuvai tampant integruota pasaulinės ekonomikos dalimi, itin aktualūs tarptautinio apmokestinimo klausimai, įskaitant užsienio įmonių nuolatinių buveinių apmokestinimą. Kuriant Lietuvos mokesčių įstatymus, susiduriama su tam tikra dilema: kuriuo iš tarptautinėje praktikoje egzistuojančių nuolatinių buveinių apmokestinimo metodų turėtų būti grindžiamas Lietuvos apmokestinimo modelis.
Šiame straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai užsienio įmonių nuolatinių buveinių apmokestinimo metodai, OECD naujai suformuluoto „funkcionaliai atskiro subjekto“ metodo pranašumai ir trūkumai, taip pat atskirų metodų taikymo galimybės Lietuvos praktikoje.

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195