Nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymas ir reikšmė valstybės baudžiamajai jurisdikcijai

Andrius Nevera

Santrauka


Neretai nusikalstama veika pradedama vienoje, o baigiama daryti kitoje valstybėje. Tiriant bendrininkaujant padaromas nusikalstamas veikas dažnai išaiškėja, kad bendrininkai veikia skirtingose valstybėse. Būtent šiais atvejais nusikalstamos veikos tyrėjas susiduria su vadinamuoju nusikalstamos veikos padarymo vietos (lot. forum delicti commisini) nustatymo tarptautiniu aspektu.
Straipsnyje, taikant dogmatinį, lyginamąjį, istorinį, loginį, sisteminės analizės, kritikos ir kitus metodus, siekiama išnagrinėti 2000 m. priimto naujo Lietuvos baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo taisykles, siekiant pateikti šių normų aiškinimą bei parodyti jų trūkumus. Autorius taip pat kelia nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo problemą, kai nusikalstama veika padaroma virtualioje erdvėje. Šioje erdvėje daromos nusikalstamos veikos yra kasdienis, bet Lietuvoje dar nenagrinėtas reiškinys. Be to, autorius siekia įrodyti, kad kitaip, nei įtvirtinta Lietuvos baudžiamajame įstatyme, nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymas nėra sudėtinė teritorinio valstybės baudžiamosios jurisdikcijos principo taikymo problema. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nustatyti nusikalstamos veikos padarymo vietą svarbu ir tuo atveju, jei valstybės baudžiamoji jurisdikcija įgyvendinama kurio nors baudžiamajame kodekse įtvirtinto ekstrateritorinio principo pagrindu.

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195