Modernėjanti klasikinio korupcijos apibrėžimo Lietuvoje kaita

Aida Raudonienė

Santrauka


Akivaizdu, kad korupcija – tai vienas iš neigiamų kompleksinių socialinių reiškinių, sukeliantis aibę neigiamų padarinių socialinėje–politinėje, valstybės valdymo, ekonominėje bei tarptautinių santykių sferose. Korupcijai pažeidus visuomeninius santykius visuomenė nebepasitiki ne tik teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijomis, bet ir valstybe, valdžia. Tai lemia tiek teorinių, tiek praktinių korupcijos problemų analizės ir sprendimų svarbą.
Prigimtine prasme sąvoka korupcija dažniausiai siejama su neteisėtais valstybės tarnautojų veiksmais viešojo gyvenimo sferoje. Tačiau pastaruoju metu korupcija tapo aktuali ir privačiame sektoriuje, o tai lemia sąvokos transformaciją iš klasikinės (siaurosios) į moderniąją (plačiąją). Atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes ir pereinant prie naujų kovos su korupcija būdų, Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą bei atliekant teisės aktų derinimo procedūras mūsų valstybėje buvo priimta keletas naujų, prie antikorupcinių teisės aktų priskirtinų teisės aktų, korupciją traktuojančių plačiąją arba moderniąją prasme (Baudžiamasis ko-deksas, Korupcijos prevencijos įstatymas, Nacionalinė kovos su korupcija programa). Nors tai ir sveikintina, tačiau reikia pažymėti, kad dėl kai kurių šių teisės aktų netobulumų taikant šiuos įstatymus ateityje gali kilti problemų privačiame sektoriuje, siekiant patraukti atsakomybėn asmenis už veiksmus, kuriais pasireiškia korupcija.

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195