1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos kai kurios teisinės ir politinės ištakos

Juozas Žilys

Santrauka


Vertinant šiuolaikinę Lietuvos Respublikos Konstituciją reikia konstatuoti tai, kad ji išreiškia ir atspindi politinius teisinius demokratijos vyksmo procesus ir jų padarinius. Siekiant suvokti dabarties konstitucinės sistemos visumą būtina atsižvelgti į teisinius, politinius ir į istorinius šios problemos aspektus. Visa tai lemia visapusiškesnį konstitucinių institutų ir kitų konstitucinių reiškinių, objektyvių ir subjektyvių veiksnių, dariusių įtaką jų formavimuisi, supratimą. Tai yra labai svarbu, nes neįvertinę minėtų ir kitų aplinkybių, neatsakysime ir į pagrindinį klausimą, t. y. kokia yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų genezė.
Straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai teisiniai politiniai reiškiniai, kurie, autoriaus nuomone, buvo labai svarbūs kuriantis šiuolaikinei Lietuvos konstitucinei sistemai. Šiame kontekste išskirtini trys etapai. Pirmajam etapui priskirtinas 1988–1990 m. laikotarpis. Jo pagrindinis bruožas buvo tai, kad buvo peržiūrima galiojanti politinė sistema. Antrasis Lietuvos konstitucinės raidos etapas sietinas su Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo galiojimo laikotarpiu. Šis laiko tarpsnis apibūdintinas kaip pereinamasis laikotarpis, kurio metu brendo Lietuvos valstybės konstitucinių pagrindų koncepcija. 1992 m. spalio 25 d. priėmus Lietuvos Respublikos Konstituciją prasidėjo trečiasis raidos etapas, kuris tęsiasi iki šiol.

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195