plugins.themes.bootstrap3.article.main65f8f2e3da1ac

Juozas Žilys

Santrauka

Analizuojant Lietuvos Respublikos konstitucinę sistemą pagal Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą (1990–1992 m.) reikia pabrėžti esminę aplinkybę – šiame Lietuvos valstybingumo raidos pereinamojo laikotarpio konstituciniame akte įtvirtinta nenuosekli ir prieštaringa atkurtosios Lietuvos Respublikos valstybės valdžios institucijų sistema. Pagrindinis šio reiškinio bruožas tas, kad ši sistema buvo iš esmės perimta iš tarybinio laikotarpio ir pritaikyta Lietuvos konstitucinės raidos pereinamajam laikotarpiui, t. y. iki 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijos priėmimo.
Vienas svarbiausių valstybės valdžios struktūros ypatumų buvo tas, kad konstitucinėje sistemoje buvo numatytas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Nors pagrindiniai šios valstybės institucijos statuso bruožai ir buvo reglamentuoti Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme, tačiau Prezidiumo vaidmenį lėmė daugelis kitų politinio ir teisinio pobūdžio aplinkybių.
Straipsnyje apibūdinami Prezidiumo konstitucinio statuso bendrieji klausimai. Daugiausia dėmesio skiriama vienam iš svarbiausių šio statuso sudedamųjų dalių – santykiams su Vyriausybe ir kitomis vykdomosios valdžios institucijomis. Šis problemos aspektas atskleidžiamas visų pirma nagrinėjant Prezidiumo ir Vyriausybės tarpusavio santykius. Siekiant visapusiškiau įvertinti minėtų valdžios institucijų sąveiką tiriami Prezidiumo teisės aktai, kuriais remiantis buvo formuluojamos politinės ir teisinės direktyvos Vyriausybei ir kitoms valstybės valdymo grandims.

plugins.themes.bootstrap3.article.details65f8f2e3dea15

Skyrius
Mokslo straipsnis