Techninių priemonių panaudojimo tiriant nusikaltimus teisinis reglamentavimas

Linas Belevičius

Santrauka


Lietuvos Respublikoje vykdant teisinės sistemos reformą ir kartu reformuojant baudžiamąjį procesą reguliuojančius įstatymus, iš naujo aktualūs tampa daugelis klausimų. Viena pagrindinių baudžiamojo proceso problemų yra įrodymų, įrodinėjimo problema. Vieni svarbiausių ir dažniausiai baudžiamose bylose naudojamų įrodymų yra asmenų parodymai, operatyvinių, tardymo ir teismo veiksmų protokolai su fotografijomis, kino juostomis, vaizdo ir garso įrašais. Fotografijos, kino juostos, vaizdo ir garso įrašai yra svarbios operatyvinių, tardymo veiksmų fiksavimo priemonės, tačiau joms šiuo metu nėra suteikta savarankiška įrodomoji reikšmė – pirmenybė teikiama protokoliniam fiksavimo būdui. Techninių priemonių panaudojimo reglamentacija dabartiniame procesiniame įstatyme negali būti pripažinta tinkama, daugelį tardymo veiksmų, o kartu ir visą parengtinį tyrimą galima būtų padaryti kur kas efektyvesnį bei paprastesnį tinkamai sureguliavus šį klausimą. Dėl minėtų priežasčių šią problemą būtina aptarti išsamiai. Iki šiol įvairūs Lietuvos ir užsienio šalių autoriai nagrinėjo techninių priemonių panaudojimo baudžiamajame procese klausimus, buvo išsakyta įvairių nuomonių, tačiau daugiausia šie klausimai buvo aptariami ne procesiniu, o kriminalistiniu požiūriu. Šiame straipsnyje bandoma nagrinėti techninių priemonių panaudojimo tiriant nusikaltimus reglamentavimo klausimus dabartiniame Baudžiamojo proceso kodekse, Baudžiamojo proceso kodekso projekte, apžvelgti atskirų autorių nuomones, šio klausimo reglamentavimą užsienio šalyse.

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195