plugins.themes.bootstrap3.article.main662374c9d3cda

Antanas Rudzinskas

Santrauka

Asmuo neteisėtais veiksmais pažeidžia ne tik valstybės nustatytą viešąją tvarką, bet ir kitų teisės subjektų turtinius bei su jais susijusius arba ne asmeninius neturtinius santykius.
Šiame straipsnyje lyginamosios teisėtyros metodu nagrinėjamas neturtinės (moralinės) žalos reglamentavimas 1964 m. ir 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniuose kodeksuose. Autorius atkreipia dėmesį į neturtinės žalos instituto plėtrą, išplėstas atlyginimo galimybes nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui ir dėl to iškilusius neturtinės žalos atlyginimo klausimus.
Straipsnyje analizuojama, kaip yra nustatomas atlygintinas neturtinės žalos dydis, pabrėžiama, jog nustatant turtinę ar asmens gyvybei ir sveikatai padarytą žalą dažnai prireikia specialių žinių. Remiantis tuo, autorius siūlo, nustatinėjant neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgti į atitinkamos srities specialistų nuomonę.

plugins.themes.bootstrap3.article.details662374c9d7f02

Skyrius
Mokslo straipsnis