Darbdavys kaip darbo teisės subjektas Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybėse

Vilius Nikitinas

Santrauka


Darbdavio sąvoką Lietuvos Respublikos įstatymai reglamentuoja neišsamiai. Rengiant Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymą šis klausimas sukėlė daug diskusijų. Buvo išsakyta nemažai prieštaringų nuomonių, kas vis dėlto yra darbdavys – pati įmonė, įstaiga, organizacija, jos savininkas (–ai) ar administracijos vadovas. Darbdavio sąvoką pateikia 1991 m. priimtas Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas *1+ bei Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymas *2+ (nuo 2000 m. – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas). Pagal minėtus įstatymus darbdaviai yra visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų (toliau – įmonės) savininkai, jų vadovai, paskirti, išrinkti ar kitokia tvarka įgiję įgaliojimus pagal atitinkamų įmonių, tarp jų ūkinių bendrijų ir individualių (personalinių) įmonių, įstatymus (įstatus, nuostatus, steigimo dokumentus) įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartį, atlikti kitokius veiksmus pagal darbo įstatymų nuostatas, taip pat ūkininkai, sudarę darbo sutartį su bent vienu fiziniu asmeniu. Kai darbo sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų patarnavimo darbams atlikti, darbdavys yra fizinis asmuo. Kaip matome, pateikta darbdavio sąvoka vartotina tik kalbant apie konkretaus įstatymo reguliuojamus teisinius darbo santykius. Todėl kyla abejonių, ar ši sąvoka teisinga ir tiksli. Taip pat nėra bendros nuomonės kitu šio klausimo aspektu – kokie darbdavio požymiai yra būdingi tik jam, kaip darbo teisinių santykių subjektui, ir leidžia išskirti jį iš kitų teisinių darbo santykių subjektų. Nėra apibrėžta, kas sudaro darbdavio darbo teisinio subjektiškumo turinį. Atsakymai į šiuos klausimus turi ne vien teorinę reikšmę. Nuo to, kaip bus apibrėžtas darbdavys, priklauso, kas turės prisiimti prievoles atsakyti už įsipareigojimų nevykdymą, kas bus atsakovas atsiradus materialinės atsakomybės pagal darbo teisę santykiams. Kadangi Lietuvos Respublikos darbo teisė dar tik vystosi ir daugelis jos nuostatų perimta iš buvusios tarybinės darbo teisės, reikėtų paanalizuoti, kokią įtaką dabartiniam darbdavio teisiniam statusui padarė tarybinės darbo teisės normos. Tikslinga palyginti ir Lietuvos Respublikos darbo teisės normas, įtvirtinančias darbdavio sąvoką, su užsienio valstybių atitinkamomis darbo teisės normomis. Tiek Europos Sąjungos, tiek vedančių derybas dėl stojimo į ją valstybių, taip pat ir Rusijos, teisėje pateikiama darbdavio sąvoka skiriasi nuo Lietuvos įstatymuose įtvirtintos šio darbo teisinių santykių subjekto sąvokos. Straipsnyje pabandysime panagrinėti teorines darbdavio sąvokos problemas, apžvelgti juridinių bei fizinių asmenų kaip darbdavių padėties ypatumus, atskleisti atskirų darbdavių rūšių specifiką ir pateikti darbdavio sąvokos palyginimą su atitinkamomis Vokietijos, Lenkijos bei Rusijos darbo teisės normomis. Pažymėtina, kad straipsnis buvo pataisytas atsižvelgus į reikšmingas recenzentų pastabas.

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195