Šiuolaikinės demokratinės valstybės socialinė paskirtis

Ernestas Spruogis

Santrauka


Straipsnyje analizuojama šiuolaikinės demokratinės valstybės socialinė paskirtis. Pabrėžiama, kad klasikinis liberalizmas teisinei Vakarų bendrijos kultūrai „suteikė” ne tik negatyvias žmogaus teises ir laisves (kaip vertybinį teisės pagrindą), bet ir teisinės valstybės supratimą; klasikinės liberalios valstybės paskirtis – užtikrinti negatyvią žmogaus laisvę ir negatyvias jo teises įsikišant tik tuo atveju, kai vienas asmuo pažeidžia kito asmens individualios laisvės sritį („naktinio sargo“ funkcija). Dėstoma mintis, kad šiais laikais individas turi turėti ne tik formalias, bet ir realias teises; kitaip tariant, turi būti išlaikytas visuotinai pripažintas teisinio tikrumo principas. Vadinasi, fundamentines juridines žmogaus teises sudaro ne tik negatyvios (pilietinės bei politinės) teisės, bet ir pozityvios (ekonominės ir socialinės) teisės, t. y. koegzistuojanti jų visų sistema. Šiuolaikinė valstybė, kurios paskirtis – užtikrinti žmogaus teisių realybę (ypač per socialinių ir ekonominių žmogaus teisių įgyvendinimą), neturi ir negali paneigti negatyviųjų žmogaus teisių, t. y. turi išlikti teisinė valstybė ir tuo aspektu, kuriuo ji saugo klasikinio liberalizmo suformuotas vertybes. Kitaip tariant, šiuolaikinės demokratinės valstybės paskirtis įgyvendinama ne tik socialinėmis funkcijomis, bet ir senosiomis „naktinio sargo“ funkcijomis.

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195