Pasitikėjimas – teisės socialinio veiksmingumo veiksnys

Vytautas Šlapkauskas

Santrauka


Straipsnyje atskleidžiamas moralės ir teisės ryšys, kylantis iš spontaniškai besiklostančios socialinės tvarkos. Pasitikėjimas grindžiamas spontaniškos tvarkos implikuotu moralės ir teisės organišku ryšiu. Spontaniškos socialinės tvarkos raida įtvirtina tokią bendruomeninio gyvenimo erdvę, kurioje siekiama mažinti ir valdyti grėsmes individo egzistencijai. Grėsmių individo saugumui mažėjimas tiesiogiai didina pasitikėjimą egzistuojančia socialine tvarka. Pasitikėjimą keliančią socialinę tvarką visuomenėje įtvirtina institucijos. Socializacijos procese šią tvarką perima naujoji karta. Taip garantuojamas pasitikėjimą keliančios socialinės tvarkos tęstinumas.
Sociologiniai atskirų šalių teisės tyrimai įrodė, kad veiksmingos yra tos teisės normos, kurių turinys suderintas su visuomenei reikšmingomis neteisinėmis socialinėmis normomis. Labai svarbu, kad pozityvioji teisė neignoruotų pasitikėjimo ir teisės veiksmingumo ryšio bei užtikrintų pasitikėjimą keliančios tvarkos tęstinumą.


Raktiniai žodžiai


pasitikėjimas; socialinė tvarka; spontaninės socialinės tvarkos tapsmo modelis; pamatinis pasitikėjimas; pasitikėjimo ir teisės empirinis santykis

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195