plugins.themes.bootstrap3.article.main66066c704e993

Ernestas Spruogis

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos šiuolaikinio požiūrio į žmogaus teises ištakos, detaliai atskleidžiamas negatyviosios ir pozityviosios laisvių santykis, nurodoma, kad negatyviosios laisvės ir formaliosios lygybės bei negatyviųjų žmogaus teisių ne visada pakanka žmogaus visaverčiam gyvenimui užtikrinti. Autorius pabrėžia, kad žmogaus teisės nėra tik formalios; jos turi būti realios. Būtent socialinės, ekonominės ir kultūrinės teisės padeda pasiekti tą realybę. Socialinės teisės yra glaudžiai susijusios su visuomeninio solidarumo principu. Dėstoma mintis, kad negatyviosios laisvės, formaliosios lygybės principai ir solidarumo principas gali ir turi koegzistuoti. Solidarumo principas turi būti suvokiamas kaip savanoriškas, kuomet valstybė, surinkdama mokesčius, nevykdo neteisėtos ir neteisingos agresijos, o vykdo tik visuomeninę sutartį. Priešingu atveju valstybė, kaip „prievartos suverenas“, įgyvendintų visų asmenų ekonominę lygiavą.

plugins.themes.bootstrap3.article.details66066c70526da

Skyrius
Mokslo straipsnis