Teisinės valstybės idėja ir Ukraina (istorinė, kultūrinė patirtis)

Oleksandr Nikolajevič Litvinov

Santrauka


Straipsnyje aptariama teisinės valstybės idėjos raida pradedant antika, viduramžiais, Renesansu ir baigiant Naujaisiais amžiais. Ši idėja antikoje siejama su Aristotelio bandymu skirstyti valstybės formas į "teisingas“ ir "neteisingas“, pagrindiniu valstybės santvarkos teisingumo kriterijumi laikant valstybės orientaciją į visų piliečių gerovę. Viduramžiais šia linkme eita pasaulietinei valdžiai laisvinantis iš bažnytinės, o Renesanso laikotarpiu – propaguojant liberalizmo ideologiją: tautos ir valstybės santykiai grindžiami sutartimi, prezumuojant sutarties dalyvių lygiateisiškumą, asmens autonomiškumą, individualią baudžiamąją atsakomybę, religijų toleranciją. Naujaisiais amžiais šias idėjas plėtojo Dž. Lokas, I. Kantas ir kiti. Ypač svarbiu įvykiu teisinės valstybės idėjos radai laikomas visų visuomenės narių teisinės lygybės, neatsižvelgiant į jų socialinę padėtį visuomenėje, pripažinimas. Ši idėjinė Vakarų orientacija vėliau įvardijama "teisinės valstybės“ terminu. Ji įtvirtinta ir Ukrainos Konstitucijoje. Jos 1–ame straipsnyje sakoma, kad Ukraina yra socialinė teisinė valstybė. Ši nuostata straipsnyje vertinama labiau kaip ideologinė nei teisinė.
Teisinės valstybės požiūriu aptariama Ukrainos valstybingumo raida, pabrėžiant, kad teisės ir valstybės "sąjunga“ neturi istorinės atramos Ukrainos valstybingumo istorijoje. Tai viena kultūrinių, psichologinių priežasčių, komplikuojančių teisinės valstybės kūrimą nūdienos Ukrainoje. Be to, pabrėžiama, jog nekritiškas Vakarų valstybės modelio, sukurto kitoje socialinėje kultūrinėje aplinkoje, perėmimas gali sukelti visai kitus, nenumatytus ir nepageidautinus padarinius toje šalyje, kurios istorinė patirtis iki tol formavosi kitokia linkme. Teisinės valstybės ir atviros visuomenės idealai neatitinka šalies kultūrinės istorinės patirties, kuri iki šiol rėmėsi hierarchiškai struktūrizuotos visuomenės tradicija. Laisvės sąvokos vartojimas, jos atitinkamai nederinant su atsakomybės sąvoka, labiau skatina destrukcines nei kuriamąsias tendencijas. Daroma išvada, kad teisinės valstybės koncepcija Ukrainoje kol kas gali būti priimama ne kaip praktinės veiklos, o kaip teisinio švietimo valstybinė programa.

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195