Nuteistųjų iki gyvos galvos šeimos psichoterapijos poreikis

Gediminas Navaitis

Santrauka


Straipsnyje formuluojamos nuteistųjų šeimos psichoterapijos prielaidos. Paţymima, kad tokia psichoterapija gali būti suprantama kaip esamų santykių korekcija ir kaip emocinių problemų, kilusių genetinėse šeimose, tyrimas, kuris padeda individui tapti brandesniam.
Straipsnyje pateikiami kai kurie nuteistųjų iki gyvos galvos psichologinio tyrimo duomenys, kurie pakankamai apibūdina šio tipo nuteistuosius. Tyrimas atliktas 1999 m., tirti 49 nuteistieji iki gyvos galvos.
Svarbiausieji tyrime nustatyti faktai, svarbūs vertinant šeimos psichoterapijos poreikį, yra šie: nuteistųjų iki gyvos galvos psichologinė pozicija yra itin gynybiška. Ji kliudo jiems suvokti esamų emocinių išgyvenimų bei genetinėje šeimoje buvusių santykių sąsajas: didelė nuteistųjų dalis uţaugo šeimose, kurioms buvo būdinga permaininga vaikų elgesio kontrolė, kuriose tėvo vaidmuo buvo sumenkęs; nuteistieji suprastintai vertina psichologinę pagalbą, la-biau tikisi suvarţymų sumaţinimo nei asmenybės problemų sprendimo.
Apibendrinant surinktus duomenis, galima teigti, kad ne maţiau kaip 16 proc. nuteistųjų spręsti emocines problemas galėtų padėti šeimos psichoterapija, o dar 30–35 proc. – ji galėtų būti naudinga, tačiau nuteistieji nėra pasirengę tokią pagalbą priimti.

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195