Apie galimus teismo ekspertizės reglamentavimo būdus

Jurgis Rinkevičius, Gabrielė Juodkaitė–Granskienė

Santrauka


Pagrindines teismo ekspertizės skyrimo ir atlikimo nuostatas numato galiojantys baudžiamojo ir civilinio proceso įstatymai. Kitus šios srities visuomeninius santykius bandoma sureguliuoti žinybiniais poįstatyminiais aktais arba jie lieka visai teisiškai nereglamentuoti. Siekiant užpildyti šią spragą, siūloma parengti ir priimti teismo ekspertizės įstatymą, kurį galėtų sudaryti tokios dalys: 1. Bendrosios nuostatos; 2. Ekspertai; 3. Teismo ekspertizės institucijos; 4. Ekspertizės skyrimas ir atlikimas; 5. Ekspertizės įstaigų finansavimas; 6. Teismo ekspertų socialinės garantijos. Tokio teisinio teismo ekspertizės reglamentavimo pranašumai būtų šie: 1. universalumas – tiktų baudžiamajam, civiliniam ir administraciniam procesams; 2. privalomumas – įstatymo normos būtų vienodai privalomos visiems subjektams; 3. stabilumas – įstatymo nuostatų negalėtų vienašališkai pakeisti kuri nors viena žinyba.

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195