Lėšų pervedimas kaip vienas prievolės įvykdymo būdų

Vadimas Toločko

Santrauka


Lietuvoje atsiradus ir besiplėtojant naujiems ekonominiams ūkininkavimo mechanizmams, išaugo kreditinių įstaigų (visų pirma – komercinių bankų) vaidmuo finansiškai aptarnaujant įmonių ir organizacijų veiklą. Viena svarbiausių šios srities problemų yra atsiskaitymų už tiekiamas prekes ir paslaugas negrynaisiais pinigais efektyvumas. Pastaruoju metu itin plečiasi atsiskaitymų negrynaisiais pinigais taikymo sfera, diegiamos naujos jų formos, taip pat aktyviau taikomi elektroniniai informacijos apie mokėjimus perdavimo būdai. Atsiskaitymų santykių teisinio reguliavimo klausimai dar labai mažai tyrinėti, o jie darosi vis aktualesni finansų ir kredito bei užsienio prekybos institucijoms. Lietuvos Respublikos norminiai aktai įtvirtina tik bendrąsias teisės normas, kurios turėtų būti įtvirtintos vėlesniuose teisės aktuose, dar neparengtuose ar nepriimtuose.
Šiame straipsnyje lėšų pervedimas, kaip atskiras atsiskaitymų negrynaisiais pinigais instrumentas, nagrinėjamas nacionaliniame bei tarptautiniame teisinio reguliavimo mechanizmo priemonių kontekste. Atsiskaitymų teisinių santykių raidos tendencijos nagrinėjamos jų reguliavimo požiūriu. Pateikiama lėšų pervedimo sąvoka, nagrinėjamos tarptautinės teisės normos, reguliuojančios lėšų pervedimą, bei su lėšų pervedimo instrumentais susijusios problemos, trukdančios suvienodinti lėšų pervedimą reguliuojančius teisės aktus.

Pilnas tekstas:

PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.




„Juriprudencija“ ISSN internete 2029-2058 / ISSN spaudoje 1392-6195