plugins.themes.bootstrap3.article.main66288f0133684

Ingrida Mačernytė-Panomariovienė

Santrauka

Žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą įteisinta Konstitucijos 48 straipsnyje [1]. Darbuotojas privalo gauti darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, kurios garantuotos įstatymais, numatytos kolektyvinėje ar darbo sutartyje. Kad šios nuostatos būtų vykdomos, įstatymai numato darbdaviui prievolę laiku atsiskaityti su darbuotojais, o jos neįvykdžius – specialią atsakomybę, pvz., dėl uždelsto atsiskaitymo su darbuotojais. Tačiau įstatymų nuostatos ir sutartiniai įsipareigojimai ne visada tampa pakankama apsaugos priemone. Dažnai, stengiantis užtikrinti šias išmokas, ypač, kai darbdavys savo “pasiteisinimą” dėl darbo užmokesčio mokėjimo ne laiku susieja su įmonės, įstaigos, organizacijos (toliau – įmonės) ar verslo nesėkme, susiduriama su daugeliu problemų. Todėl šiame straipsnyje bandoma atskleisti atsiskaitymo su darbuotojais tvarką, atsiskaitymo užtikrinimo problemas ir teisines galimybes sutrikus įmonės veiklai, reorganizavus įmonę ar jai bankrutavus, taip pat garantinės institucijos – specialaus fondo – reikšmę užtikrinant atsiskaitymą su darbuotojais.

plugins.themes.bootstrap3.article.details66288f013519f

Skyrius
Mokslo straipsnis