plugins.themes.bootstrap3.article.main66066b1de6d47

Raimo Blom Harri Melin

Santrauka

Daugelis mokslininkų Šiaurės šalis pateikia kaip išsivysčiusias ir neblogai funkcionuojančias gerovės valstybes. Sociologai, nagrinėjantys skirtingų šalių socialines-klasines struktūras, į gerovės valstybės modelį ţvelgia nusakydami pagrindines socialines jėgas, o Šiaurės šalis pateikia kaip tam tikrą klasinių jėgų kompromiso arba “demokratinio” klasinio konflikto pavyzdį. Pripaţįstama, kad paskutiniais dešimtmečiais Šiaurės valstybės išgyveno visuotinę ekonominę krizę, kuri dar labiau atskleidė klasinę šių šalių struktūrą. Todėl būtent Šiaurės šalių sociologai nesutinka su vis labiau Vakarų mokslininkų darbuose plintančiu teiginiu, kad Vakarų visuomenėse “klasės miršta”. Kita svarbi Šiaurės šalių tendencija 1990 m. buvo vis didėjanti ekonomiškai neuţimtų gyventojų dalis. Ne tik augantis bedarbių skaičius, bet ir daugėjančios kitos gyventojų grupės, kurių nariai nedalyvauja gamyboje (studentai, namų šeimininkės, pensininkai) veikė šalių klasinę struktūrą.
Straipsnyje yra lyginamos dvi klasikinės Vakarų sociologijos klasių teorijos – Eriko Wrighto ir Johno Goldthorpo – ir pagrindţiamas jų tinkamumas Šiaurės šalių socialinių struktūrų tyrimams bei nubrėţiamos taikymo gairės Baltijos šalių besiformuojančioms visuomenėms aprašyti. Pateikiami empiriniai Šiaurės ir Baltijos šalių socialinių klasių rodikliai gauti atlikus bendrą tyrimą.

plugins.themes.bootstrap3.article.details66066b1dec028

Skyrius
Mokslo straipsnis